Verslo naujienos

"Lietuvai būtina vidutinio tankio plokščių gamykla, ji didintų visos baldų pramonės ir statybos įmonių konkurencingumą – esant tiems patiems gamybos pajėgumams su vietine žaliava būtų galima gaminti didesnės pridėtinės vertės produkciją. Ši gamykla per metus perdirbtų apie 500.000 m3 popiermedžio, kuris dabar pigiai eksportuojamas į Švediją, Suomiją. Pastačius gamyklą, nereikėtų iš Lietuvos išvežti žaliavos", – sako Sigitas Paulauskas, "Lietuvos medienos" prezidentas.
Numatoma, kad į gamyklos statybą, kaip ir į "Girių bizoną", galėtų investuoti vietos baldų įmonės, skaičiuojama, jog reikėtų apie 300 mln. Lt. Gamykla būtų pajėgi pagaminti apie 250.000–260.000 m3 vidutinio tankio plokštės per metus. Manoma, kad Lietuvoje pagaminta plokštė būtų apie 20–25% pigesnė nei dabar naudojama įvežtinė iš Vokietijos, Lenkijos ir kt., nes susitaupytų transportavimo išlaidos, be to, reikia įvertinti ir pigesnę energetiką. Numatoma gaminti produkcija yra santykinai brangi: jos 1 m3 kainuoja apie 200–220 EUR, o medžio drožlių plokštės 1m3 kainuoja apie 120 EUR. Iki metų pabaigos planuojama baigti galimybių studiją, apie tris mėnesius užtruks parengti techninį projektą, jeigu gamykla būtų pradėta statyti kitų metų rudenį, ji startuotų po metų.
"Mano žiniomis, per metus apie 1 mln. m3 popiermedžio eksportuojama kaip žaliava. Jei gamykla pretenduos į šią žaliavą, Lietuvos ekonomikai vienareikšmiškai bus naudinga – kursime aukštesnę pridėtinę vertę turintį produktą, o ne išvešime žaliavą", – sako Remigijus Lapinskas, biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos LITBIOMA prezidentas.
Biokuro bendrovės tikina, kad šios gamyklos statyba jų verslui įtakos neturės. "Popiermedis yra aukštos kokybės mediena, ji mums per brangi, mes jos nenaudojame. Galime pajusti tik netiesioginę įtaką – padidėjus medienos poreikiui šalyje, gali brangti ir malkinė mediena, lentpjūvių atliekos ir miško kirtimas", – svarsto p. Lapinskas.

Trūks žaliavos

Tačiau esama ir abejojančiųjų ekonominiu šio sprendimo pagrįstumu, esą nauja gamykla vargiai įstengtų apsirūpinti žaliava.
"Jau šiandien jaučiamas medienos trūkumas, tai parodė ką tik vykę apvaliosios medienos konkursai miškų urėdijose. Palyginti su praėjusiais metais, kainos kilo 25–30%. Dėl ko kiltų kaina, jei trūkumo nebūtų? Naujai planuojama statyti baldžių gamykla tik padidintų apvalios medienos disbalansą", – sako Aidas Pivoriūnas, aplinkos ministro patarėjas.
Jis skaičiuoja: šiuo metu aktyviai plėtojama biokuro ir plokščių gamyba, eksporto apimtys yra tam tikra konstanta – o miškų kirtimo apimtys labai aiškiai reglamentuotos, padarytos prognozės iki 2030 m., numatyta, kad kirtimų apimtys visus šiuos metus išliks labai panašios į dabartines – apie 6,5 mln. m3 per metus.
Audrius Mikalauskas, UAB "Stora Enso Miškas" generalinis direktorius, taip pat įsitikinęs, kad planuojamai statyti vidutinio tankio plokščių gamyklai neužteks žaliavos, nes jos trūkumas jaučiamas jau dabar.
"Iš įvairių šaltinių, skaičių sudėjus planuojamus pajėgumus, kirtimus, aišku, kad medienos trūks. O susidarius žaliavos trūkumui šalyje liktų du būdai – arba kirsti daugiau medienos miškuose, arba uždaryti kai kurias pramonės įmones, trečio varianto nematau", – teigia jis.
Pono Mikalausko nuomone, lengviausia nukonkuruoti eksportą. Jis pripažįsta, kad popiermedį perdirbti vietos rinkoje būtų logiškas žingsnis ir naudingesnis
šaliai.
"Sukuriama pridėtinė vertė, naujos darbo vietos, iš pirmo žvilgsnio atrodo viskas labai logiška, tačiau, mano akimis žiūrint, yra ir kita medalio pusė – nauja gamykla sudarys medienos stygių šalyje. Gruodį planuojama paleisti "Girių bizono" medžio drožlių plokščių gamyklą. Ji jau parodys, ar pamatuoti tie užmojai, ar ši gamykla turės pakankamai žaliavos, ar dar bus verta galvoti apie kitas", – dėsto p. Mikalauskas.
"Stora Enso Miško" vadovas pripažįsta, kad pradėjus naudoti popiermedį Lietuvoje jų įmonės veikla bus apribota, nes šiuo metu ji popiermedį eksportuoja į Skandinaviją.

Aprūpinti – ne uždirbti

Ponas Pivoriūnas aiškina, kad su eksportuotojais būtų sunku konkuruoti: "Turime suvokti, kad Lietuvos eksportuotojai, kurie perka popiermedį, išskyrus vieną kitą įmonę, yra tiesioginės didelių užsienio miškų ūkio ir medienos pramonės korporacijų antrinės įmonės, kurių pagrindinis tikslas – ne uždirbti pelną iš medienos eksporto, o aprūpinti savo gamyklas žaliava. Todėl mediena kartais Suomijoje būna net pigesnė nei Lietuvoje. Jie moka, kad aprūpintų gamyklas žaliava, kad jos veiktų nesustodamos. Jos pelną gauna sukurdamos didesnės pridėtinės vertės produktą, dažniausiai popierių."
Taip pat jis ragina padėtį vertinti plačiau, mat susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, ir žaliavai atpigus, dėl jos ima konkuruoti verslai, paprastai nenaudojantys brangesnės žaliavos.
"2004 m. praūžus uraganui "Ervinas" didžiulė Skandinavijos medienos pasiūla 1,5 metų lėmė apvalios medienos kainų nuosmukį. Dėl palankios kainos popiermedis naudotas ir plokščių bei stipriai besiplečiančiai biokuro gamybai. Kas gali garantuoti, kad nepasikartos panaši padėtis", – sako p. Pivoriūnas