|
Kasdien kylanti medienos kaina ir dramatiškai didėjantis jos eksportas baldų gamintojus verčia branginti savo produkciją. Baldininkai įtaria, kad padidėjus medienos eksportui į Skandinaviją ir todėl pakilus jos kainoms, šalyje norima numarinti pelningą baldų gamybos sektorių.
Asociacijos Lietuvos mediena prezidentas Sigitas Paulauskas pasakojo, kad lietuviškos medienos eksportas į Suomiją ir Švediją padidėjo, kai rusai ir baltarusiai, iš kurių skandinavai pirkdavo žaliavas, išvežamai apvaliai medienai pakėlė muitų mokesčius. Dėl to celiuliozę gaminantys švedai ir suomiai liovėsi importavę medieną iš Rusijos ir žaliavos pradėjo dairytis Baltijos šalyse.
Dėl tokios situacijos mediena jose pabrango daugiau nei dvigubai ir tapo nebeįperkama smulkiesiems medžio produkcijos gamintojams.
Medienos tiekėjai išsiuntinėjo mūsų šalies įmonėms raštus, įspėjančius, kad arba už medieną turime mokėti brangiau, arba bus nutrauktas jos tiekimas ir viskas bus eksportuojama į Skandinaviją. Kadangi jau dabar ten viskas keliauja, mūsų įmonėms trūksta žaliavos. Darbas mažose gamyklėlėse sustojo, darbuotojai buvo išleisti atostogauti, - teigė S.Paulauskas.
Asociacijos prezidentas mano, kad dėl tokios padėties mažesnės gamyklėlės tiesiog išmirs ir daugybė žmonių neteks darbo.
Žlugdo pramonę?
S.Paulauskas įsitikinęs, kad pasiduodami užsieniečių spekuliacijoms mūsų šalies medienos tiekėjai marina svarbią šaliai, kuri neturi nei naftos, nei dujų, nei kitų išteklių, pramonės šaką.
Iš Lietuvos išvežama apie 1,5 milijono kubinių metrų žaliavos, kurią būtų galima perdirbti Lietuvoje. Skandinavai siekia, kad Baltijos kraštuose neliktų medienos pramonės, ji subankrutuotų ir jie galėtų pirkti žaliavas tokia kaina, kokią patys padiktuotų, rėžė S.Paulauskas.
Pašnekovas įsitikinęs, kad Lietuvos miškai naudojami neefektyviai.
Jeigu eksportuojame milijoną kubinių metrų medienos, tai pajamų viso labo gauname apie 150 milijonų litų ir dar apie 50 milijonų pridėtinės vertės. Jeigu mes tą milijoną kubų perdirbtume į baldus, gautume apie 2 milijardus litų pajamų, o pridėtinė vertė siektų dar apie 300 milijonų, - aiškino prezidentas.
Brangs durys ir langai
Dideli medienos gaminių gamintojai, anot S.Paulausko, bet kuriuo atveju išliks, bet bus priversti konkuruoti, brangindami produktus baldus, langus, duris, interjero gaminius.
Žaliavą, jeigu lietuviška mediena bus per brangi, žadama importuoti iš kitų šalių, tarp jų ir iš Skandinavijos, kurioje, ironiška, mediena šiuo metu pigesnė, negu Lietuvoje.
Bendrovės Baltijos baldų grupė generalinis direktorius Kęstutis Linkus prognozavo, kad lietuviams vėl teks grįžti į praeitį ir pirkti pigesnius, bet, anot jo, prastesnės kokybės lenkiškus baldus.
S.Paulauskas teigė jau dabar girdintis statybininkų įspėjimus, kad jeigu Lietuvos medienos perdirbėjai brangis savo produkciją, jos jie nebepirks, o verčiau importuos pigesnę.
Nori atšaukti įsakymą
Apie susiklosčiusią situaciją K.Linkus praėjusį penktadienį papasakojo Klaipėdos pramonininkų asociacijos tarybos posėdyje dalyvavusiems Seimo nariams.
Šie nustebo išgirdę apie problemą ir žadėjo ieškoti būdų ją spręsi.
Asociacija Lietuvos mediena siūlo visų pirma atšaukti 1996 metais įsigaliojusį aplinkos ministro įsakymą, draudžiantį medžius pardavinėti stačiu mišku.
Norėtume, kad ne mažiau kaip 50 proc. medienos būtų parduodama stačiu mišku. Jeigu taip būtų parduodama žaliava, mes visi į valstybės biudžetą sumokėtume resursų mokestį. Dabar, kai leidžiama parduoti tik apvalią medieną, resursų mokesčio valstybinės įmonės nemoka, taigi biudžetas tiesiog negauna pajamų, - aiškino S.Paulauskas.
Pašnekovas teigė, kad jeigu pramonininkai medieną pirktų stačiu mišku, būtų užkirstas dramatiškas medienos eksportas į Skandinaviją, nes visa žaliava būtų panaudota Lietuvoje. Esą kas netiktų vieniems medienos perdirbėjams, būtų atiduota kitiems, o visiškai nereikalinga mediena būtų paverčiama kuru.
Išveža popiermedį
Medienos tiekėjai ir Generalinė miškų urėdija teigia, kad verslininkai tyčia dramatizuoja padėtį. Tiekėjai mano, kad pramonininkų nepasitenkinimą sukėlė tik išaugusios medienos kainos, dėl kurių verslininkai esą skaičiuoja mažesnį pelną.
Pramonininkai sąmoningai vengia kalbėti apie segmentus, iš kurių susideda medienos rinka. Išvežamas tik popiermedis, kuris ilgai buvo eksportuojamas, ir dėl to problemų nekildavo, nes popieriui skirta mediena niekada nebuvo ir nėra panaudojama Lietuvoje, - aiškino medienos kompanijos Stora Enso miškas generalinis direktorius Audrius Mikalauskas.
Pašnekovas teigė, kad jo vadovaujama kompanija visų pirma mediena aprūpina Lietuvos rinką. Prioritetas teikiamas Alytaus lentpjūvei, į kurią kompanija nemažai investavo. Kas lieka, parduodama kitoms Lietuvos medienos perdirbimo kompanijoms šalyje, o popiermedis per Klaipėdos uostą eksportuojamas į Skandinaviją.
Generalinio direktoriaus nuomone, pramonininkai kelia triukšmą, nes kilo medienos kainos.
Medienos trūkumo Lietuvoje nebūtų, jei pramonininkai mokėtų tiek, kiek prašoma. Tik ar visi tai gali? Sutinku, kad mažiesiems situacija sunki. Bet tokia yra rinka, - apgailestavo pašnekovas.
Tiekėjai meluoja?
Nors medienos tiekėjai teigia eksportuojantys tik popiermedį, netinkantį baldų gamybai, S.Paulauskas įsitikinęs, kad tai netiesa. Su popiermedžio vėliava visa mediena vežama į Skandinaviją. Apie 30 proc. išvežamos medienos tinka baldų, langų rėmų ir kitų produktų gamybai, - teigė pašnekovas.
K.Linkus patarė atkreipti dėmesį į uosto link medieną gabenančius furgonus. Esą ir neįgudusia akimi matyti, kad išvežama ne tik prastos kokybės mediena.
Medžiu aprūpino uraganas
Švedijos garbės konsulas Klaipėdoje Joakimas Bernhardsonas abejojo, ar iš tiesų į Skandinaviją išvežama tiek daug medienos, kaip teigiama.
Esą Švedijoje šiuo metu ir taip yra neapdirbtos medienos perteklius.
Anot konsulo, po prieš porą metų Švedijoje praūžusio uragano Gudrun buvo išvartyta tiek medžių, kad iki šiol švedai neišmano, kaip spėti realizuoti medieną, kol jos nesunaikino parazitai. | 
