Medinės statybos grupė
Vartotojo vardas Slaptažodis Įsiminti slaptažodį
2019 m. lapkričio 20 d.
Verslo naujienosStraipsniaiSpecialistai patariaKontaktai
Lietuvių kalba Anglų kalba
KLASTERIO ĮMONĖS
SKELBIMAI
PAIEŠKA
NARYSTĖ KLASTERYJE

Verslo naujienos

Mūšis dėl Lietuvos miško

2008-02-06

Rengiamos naujos apvaliosios medienos prekybos taisyklės valstybiniuose miškuose sukėlė ant kojų medienos prekybininkus. Jie prieštarauja asociacijos "Lietuvos mediena" siūlymams riboti medienos pirkėjų skaičių, tad savo interesams ginti kuria Medienos prekybos asociaciją.

Dėl miškų kirvius ištraukė kelios suinteresuotos pusės, skiedrų debesį sukėlė užmojai keisti apvaliosios medienos prekybos valstybiniuose miškuose taisykles, iniciatyvos mažinti popiermedžių eksportą.
Pajutę pavojų, kad gali būti išstumti iš žaliavos pirkimo konkursų, didieji medienos prekybininkai metų pradžioje įsteigė Medienos prekybos asociaciją (MPA).
Robertas Ašmonas, „UPM Kymmene Forest AS“ Lietuvos filialo direktorius, MPA direktorius, pasakoja, kad idėja burtis brendo seniai, nes Lietuvoje veikia nemažai tiek didesnių, tiek mažesnių įmonių, kuriuos verčiasi medienos prekyba, eksportu. O imtis konkrečių žingsnių paspartino siekis ginti interesus kuriant naujas medienos prekybos taisykles, skatinti socialiai atsakingą verslą, spręsti ekologijos klausimus.
„Būsime įtraukti į darbo grupę, kuri kurs taisykles, pasisakysime už konkurencija pagrįstas sąlygas. Jei bus stengiamasi jas apriboti, kaip siūlo „Lietuvos mediena“ (LM), teisiniais metodais kreipsimės į ES struktūras, nes tai pažeidžia konkurencijos taisykles“, – tvirtina p. Ašmonas.
VŽ rašė, kad LM siūlo apsirūpinimą mediena sieti su nacionaliniu požiūriu. Siūlyme Generalinei miškų urėdijai ji nurodė, kad „sudaryti ilgalaikes sutartis turi teisę medienos produktų pramonės įmonės, kurios per praėjusius 7 m. investavo į medienos produktų pramonę Lietuvoje ne mažiau kaip 25 mln. Lt“.
Karlas Berneheimas (Carl Berneheim), Švedijos prekybos rūmų pirmininkas, UAB „Cebeco Timber“ generalinis direktorius, sako, kad toks siūlymas yra absurdiškas, prieštaraujantis ES taisyklėms.
Jo manymu, mažai tikėtina, kad tai gali būti patvirtinta, tačiau įkurta asociacija sieks, kad būtų išgirsta ir kita pusė, nes laisvojoje rinkoje turi būti sudarytos vienodos konkurencijos sąlygos.
Gintautas Zinkevičius, UAB „Timbex“ vadovas, Medienos prekybos asociacijos valdybos pirmininkas, stebisi Lietuvos, ES narės, siekiu diskriminuoti ES pirkėjus pagal šalis.
„Kai kurie perdirbėjai Lietuvoje, investavę padedant ES, nori turėti išlygų. Jų pagrindinė problema, kad steigia fabrikus nežiūrėdami į rinkos galimybes, verslo aplinką“, – kritiką žeria jis.
Ponas Zinkevičius nusiteikęs ryžtingai – jis sako, kad apie esamas iniciatyvas Lietuvoje jau yra informuotos didžiosios medienos kompanijos, suinteresuotos Baltijos šalių rinka, turinčios lobistų Briuselyje, ketinama kreiptis į ES prekybos komisiją, kad ši pateiktų savo vertinimus.

Jaučiasi ignoruojami
Sigitas Paulauskas, LM prezidentas, Vakarų medienos grupės valdybos pirmininkas, laikosi kitokios nuomonės, jis įsitikinęs, kad turėtų būti suteikiama pirmenybė iš valstybinių miškų apsirūpinti mediena vietos įmonėms ir ją pirkti rinkos kaina.
„Lietuvoje veikia 3 plokštes gaminančios bendrovės, o dabartinė medienos pardavimo sistema ne tik neparengia pusės reikalingos žaliavos, bet, negana to, konkursuose pirkti medieną į eilę rikiuoja kartu su visais spekuliantais“, – piktinasi jis ir sako, kad į neviltį varo piktybinis institucijų, tokių kaip Generalinė urėdija, nenoras keisti esamos tvarkos.
Ponas Paulauskas įsitikinęs, kad nacionalinis turtas – mediena – beatodairiškai švaistomas, nes maždaug trečdalis žaliavos iškeliauja svetur, anot jo, visos šalys stengiasi iš vietinių žaliavų kurti kuo didesnę pridėtinę vertę.
Jis perspėja, kad tol, kol nebus susikalbėjimo ir aiškios sutarties dėl aprūpinimo žaliava, planuojamos Alytuje statyti vidutinio tankio plokščių gamyklos projektas nejudės.
Ponas Paulauskas užsimena, kad asociacija yra gavusi laišką iš medienos pramonės įmonių, jame nurodama, kad kol nebus ilgalaikių sutarčių su valstybiniu sektoriumi dėl aprūpinimo žaliava, aiškia kainų formule, tol gamyklos, į kurią gali būti investuojama apie 400 mln. Lt, nebus.
„Kai pradėjome statyti „Girių bizono“ gamyklą, turėjome raštą, kad žaliava bus aprūpinta, o dabar jos stinga, tenka rankioti iš visų pakampių, nes apie 1,5 mln. m3 išvežama. Dabar bandoma priekaištauti, kodėl statėt, nes žaliavos nepakanka“, – pasakoja p. Paulauskas.

Ne prieš gamintojus
Benjaminas Sakalauskas, generalinis miškų urėdas, sako, kad visi pasiūlymai dėl naujų prekybos taisyklių guli Generalinėje miškų urėdijoje, Aplinkos ir Ūkio ministerijose, bus sudaryta darbo grupė, kuri juos nagrinės.
Žvelgdamas į kaimynių pavyzdžius, jis pažymi, kad Estijoje jokių taisyklėse apribojimų nėra, Lenkijoje galioja ypač griežti suvaržymai, Latvijoje gamintojams, pateikus įrodymus, sudaromos geresnės sąlygos dalyvauti medienos pirkimo konkursuose.
Ponas Sakalauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje veikia painios logistikos struktūros, yra įkurta daug įvairių tarpinių įmonių, vadinami perpardavinėtojai susikūrę greta gamintojų, tai erzina.
Jis pripažįsta, kad Generalinė urėdija suinteresuota kuo daugiau tiesiogiai bendradarbiauti su gamintojais, tad neprieštarauja, kad taisyklėje atsirastų gamintojo sąvoka. Tačiau pabrėžia, kad kalba sukasi ne tik apie Lietuvos, bet ir kitų šalių gamintojus, nes kitaip būtų pažeista ES teisė.
„Neradome analogo, kad būtų minimas tik vienos šalies gamintojas, o kitų galimybės ribojamos. To ir neturėtų būti“, – įsitikinęs p. Sakalauskas.

 

Šaltinis: "Verslo žinios"

<..Atgal