Iš esmės šis mokestis tėra papildomas verslo apmokestinimas, kuriuo Vyriausybė siekia lopyti biudžeto skyles. Nekilnojamojo turto mokesčiu jį galima pavadinti tik tiek, kiek jis skaičiuojamas nuo turto vertės.
"Tokiu mokesčiu paprastai būna apmokestinamas visas nekilnojamasis turtas ir siekiant visai kitų tikslų - ne tam, kad apmokestintų verslą, o tam, kad sureguliuotų nekilnojamojo turto rinką. Toks mokestis paskatina žmones, įmones, įstaigas nereikalingą ir nenaudojamą nekilnojamąjį turtą parduoti ar išnuomoti vietoj to, kad tiesiog laikytų jį nenaudojamą ir mokėtų šį mokestį. Nekilnojamasis turtas, esant nedideliam tokiam mokesčiui, pradedamas naudoti kur kas efektyviau",- sako Gytis Janišius, "Naujosios viešosios vadybos fondo" atstovas
"Be to ši rinka jau yra reguliuojama kitų mokesčių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, tad pati tokio mokesčio idėja atrodo keistai. Vyriausybė, norėjusi kompensuoti praradimus, vietoj neaiškaus bei daug išimčių turinčio Nekilnojamojo turto mokesčio, galėjo pasukti paprastesniu keliu bei kiek padidinti, pavyzdžiui, pelno mokestį. Toks žingsnis būtų kur kas pigesnis, nes būtų sutaupytos įvedus naują mokestį atsiradusios jo administravimo išlaidos, o mokesčio surinkimas būtų kur kas labiau prognozuojamas. Taip pat, nebūtų dirbtinai iškreipiama nekilnojamojo turto rinka",- sako p. Janišius.
Nekilnojamojo turto mokestis, nepaisant visuomeninių organizacijų kritikos, įsigaliojo. Belieka tikėtis, jog didelių sukrėtimų nebus, mokesčio išimčių gausa nevirs tokia pačia gausa landų, o Vyriausybė netolimoje ateityje pasirinks pigesnį pajamų surinkimo būdą.
