Verslo naujienos

Šiandienos situaciją būsto rinkoje galima apibūdinti kaip masinės būsto pirkimo karštligės laikotarpį. Susiklostė labai palankios sąlygos visoms dalyvaujančioms pusėms - ir klientams, ir finansuotojams, ir statybininkams, ir NT agentūroms.

Šiuo metu rinkoje vis dar vyrauja didžiulė būsto paklausa, o pasiūla nespėja jos tenkinti, auga kainos. Perkama beveik viskas, kas pasirodo rinkoje, nes "aplinkui taip daro visi". Sprendimai įsigyti būstą priimami labai greitai, ne visada spėjus išnagrinėti visas rinkoje esančias galimybes bei būsimus konkrečios šeimos poreikius ir žinoma darant prielaidą, kad kainos ir toliau kils.

Būdingi du investicijų į NT tipai. Pirmas - populiarūs uždaresni gyvenamieji kvartalai miestų centruose arba labai arti jų, kur nedaug gyventojų, netoliese yra žalumos, garantuojamas pasyvusis teritorijos saugumas, patogios automobilių pastatymo galimybės. Tokių būstų pasiūla gerokai mažesnė už paklausą. Antras - nedidelius butus naujuose namuose. Pasirinkusiems tokį būstą daugeliu atvejų svarbiau kuo mažesnė bendra buto kaina ir vaizdas pro langus. Dažnai visiškai nevertinamos tokio būsto kokybinės charakteristikos.

Naujų gyvenviečių privalumas - bendruomeniškas gyvenimas. Dažnai į naujas gyvenvietes atsikrausto panašaus socialinio sluoksnio bei interesų žmonės. Nuosekliai plėtojamose gyvenvietėse šalia individualių namų privatumo sukuriama didesnė žmogaus ir turto apsauga, atsiranda kaimynų solidarumas ir tarpusavio pagalba. Tai leidžia daug efektyviau spręsti gyvenvietės bendros nuosavybės (žaliųjų plotų, kelių, inžinierinių tinklų ir pan.) valdymo ir tvarkymo problemas. Projektuotojai šalia naujųjų gyvenamųjų zonų privalo suprojektuoti žaliąsias zonas, vaikų žaidimo aikšteles, automobilių stovėjimo vietas, darželius, parduotuves, išasfaltuoti gatves, apželdinti teritoriją ir pan. Tačiau kaip tvarkoma ir puoselėjama aplinka nemažai priklauso ir nuo pačių daugiabučių gyventojų.
Pagrindinės problemos - tai infrastruktūros stoka ir jos sukūrimo kaina. Dažnai tai kainuoja ypatingai brangiai. Šis veiksnys yra vienas pagrindinių, lėtinančių individualių namų gyvenviečių kūrimąsi. Lietuvoje gyvenvietės kuriamos gana lėtai, nes trūksta tinkamų žemės sklypų, labai sudėtinga pakeisti žemės paskirtį.

Apklausa parodė, kad labiausiai būsto trokšta 27 - 37 metų jauni, išsilavinę, užimantys aukštas pareigas bei sukūrę šeimas žmonės. Dauguma norėtų turėti nuo 101 iki 150 m2. būstą. Beveik du trečdaliai respondentų norėtų įsigyti namą. Čia jau pasireiškia lietuviškas charakteris. Dauguma būstui galėtų skirti nuo 200 000 iki 300 000 Lt. Akivaizdu, kad norai prasilenkia su galimybėmis. Individualių namų pirkėjai yra vyresni, labiau pasiturintys, aukštas pajamas gaunantys bei užsitikrinę savo ateitį žmonės.
Reikia pabrėžti, kad miesto centre naujai statomų butų kainos beveik susilygino su individualių namų kainomis. Svarstydami vertės ir kainos santykį miestiečiai vis dažniau susimasto apie namą priemiestyje.