Medienos gaminių standartai Lietuvoje

Visi pardavimui, gamybiniam ir asmeniniam vartojimui skirti medienos gaminiai pagal dabar galiojančią tvarką privalo atitikti kai kuriuos standartais nustatytus privalomus visuotinai priimtinus parametrus, garantuojančius visapusiškai saugų ir ekonomišką tų gaminių vartojimą. Įvairių lygių nacionaliniai, regioniniai bei tarptautiniai standartai reglamentuoja  ne tik pačios produkcijos parametrus ar pavadinimus, bet ir jos gamybos procesus.

Kaip Lietuvoje tvarkoma visų rūšių ir lygių valstybinė standartizacija nustatė 2002 m. balandžio 11 d. Lietuvos Standartizacijos įstatymas. Įstatyme paskelbti pagrindiniai nacionalinės standartizacijos tikslai ir principai, standartų rengimo ir taikymo tvarka, jų leidybos, platinimo ir kaupimo nuostatos.

Įstatymas nurodo šiuos Lietuvos nacionalinės standartizacijos tikslus:

·        apsaugoti žmonių bei gyvūnų gyvybę, sveikatą, vartotojų interesus, aplinką, materialines gėrybes ir užtikrinti jų saugą;sudaryti sąlygas laisvam prekių ir paslaugų judėjimui;

·        gerinti produktų ir paslaugų kokybę, siekiant jų konkurencingumo vidaus ir užsienio rinkose;

·        atstovauti nacionalinės ekonomikos interesams tarptautinėje ir Europos standartizacijos sistemoje;

·         sudaryti sąlygas efektyviam valstybės išteklių naudojimui ir taupymui.

Lietuvos nacionalinės standartizacijos pagrindiniai principai yra:

·        savanoriškas ir lygiomis teisėmis visų  suinteresuotų subjektų – gamintojų ir paslaugų teikėjų, valstybės ir savivaldybių, mokslo ir studijų institucijų, vartotojų, visuomeninių, profesinių ir kitų organizacijų  dalyvavimas standartizacijoje;

·         standartų rengimas ir priėmimas sutarimu;

·         savanoriškas standartų taikymas;

·         standartizacijos skaidrumas ir viešumas;

·         pirmenybės teikimas tarptautinei ir Europos standartizacijai;

·         šalies ekonomikos ir visuomenės poreikių tenkinimas;

·         naujausių mokslo laimėjimų ir technologijų taikymas;

·         nuoseklus nacionalinių standartų fondo sudarymas. 

Už standartizacijos veiklą Lietuvoje yra atsakingas Lietuvos standartizacijos departamentas. Pagrindinis jo uždavinys yra kurti ir toliau tobulinti nacionalinę standartizacijos sistemą, atitinkančią tarptautinius ir Europos reikalavimus, bei atstovauti Lietuvai tarptautinėse ir Europos standartizacijos  bei kitose susijusiose su standartizacija organizacijose. Departamentas rengia, priima, leidžia ir platina  Lietuvos standartus, nustato tarptautinių, Europos ir užsienio valstybinių standartų perėmimo Lietuvos standartais tvarką. 

Praktiniam standartų  rengimo darbui prie Standartizacijos departamento yra įsteigti  specialieji ir bendrieji  technikos komitetai (TK). Dabar įvairių sričių standartai rengiami 72 technikos komitetuose. Medienos gaminių standartus Lietuvoje rengia du specialieji TK: LST TK 9 „Baldai“ ir LST TK 17 „Mediena“. Juose savanoriškai ir lygiomis teisėmis dalyvauja visų suinteresuotų šalių atstovai. Lietuvos standartai rengiami pagal metines Lietuvos standartizacijos programas. Siūlymus dėl tokių programų turinio teikia technikos komitetai, ministerijos, įmonės, įstaigos, organizacijos. Jei standartizacijos objektui tarptautinio ar Europos standarto nėra, yra rengiamas  Lietuvos standartas. Lietuvos standartai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose pateikta išskirtinė nuoroda į standartus. Subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir teisės aktų nustatyta tvarka deklaravusiems produktų ar paslaugų atitiktį Lietuvos standartams, tų standartų reikalavimai tampa privalomi.

Standartizacijos technikos komitetas LST TK 17 „Mediena“ 

1993 m. birželio 6 d. Kauno technologijos universiteto Medienos mechaninės technologijos katedros išplėstiniame posėdyje, dalyvaujant miško ir medienos pramonės specialistų atstovams, buvo įkurtas Standartizacijos technikos komitetas, kurį Lietuvos standartizacijos tarnyba tų pačių metų liepos 19 d. patvirtino ir suteikė žymenį LST TK 17 bei pavadinimą „Mediena“. Dabar LST TK 17 „Mediena“ turi 48 narius. Tai 26 miškų urėdijos, 6 medienos pramonės įmonės, 4 asociacijos („Lietuvos mediena“, Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija, Lietuvos rąstinių namų gamintojų asociacija, Lietuvos miško savininkų asociacija), 6 mokslo įstaigos ir 6 kiti nariai. LST TK 17 nariai atstovauja medienos gamintojų bei vartotojų interesus, jie dalyvauja standartizacijos veikloje. 

Nuo komiteto darbo pradžios jau praėjo trylika metų. Per šį laikotarpį sėkmingai buvo rengiami savitieji miškininkystės ir medienos apdirbimo terminų ir apvaliosios medienos standartai, priimami apvaliosios ir pjautinės medienos, klijuotos medienos ir medienos plokščių, plaušienos, popieriaus ir kartono, medienos saugos LST EN standartai. 2006 m. galioja 291 LST TK 17 parengtų ir Lietuvos standartizacijos departamento išleistų standartų.

Standartizacijos darbus planuoja ir vykdo šie įkurti LST TK 17  pakomitečiai:

PK1 Miškotyra, miškininkystė,

PK2 Apvalioji ir pjautinė mediena,

PK3 Klijuotinė mediena,

PK4 Medinės konstrukcijos,

PK5 Medienos sauga.  

Rengiant standartus dalyvauja medienos ruošos ir medienos apdirbimo gamybininkai bei šios srities moksliniai darbuotojai, aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų profesoriai, docentai ir dėstytojai, patyrę medienos apdirbimo įmonių specialistai – inžinieriai. Didžiausias darbo indėlis rengiant standartus tenka LŽŪU Miškotvarkos, Miškininkystės ir Augalų apsaugos katedrų, KTU Medienos mechaninės technologijos katedros, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos dėstytojams. Taip pat šiame darbe aktyviai dalyvauja Valstybinio miškotvarkos instituto,  Valstybinės miškotvarkos tarnybos ir Lietuvos miškų instituto specialistai. 

Ypač malonu pažymėti, kad rengiant standartų projektus aktyviai dalyvauja miškų urėdijų, VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“, akcinių bendrovių AB „Girių bizonas“, AB „Klaipėdos mediena“, AB „Klaipėdos baldai“, VšĮ „TUV Technika“, Valstybinio aplinkos sveikatos centro atstovai. Pirmuosius žingsnius rengiant standartus žengia ir naujoji LST TK 17 „Mediena“ narė – Lietuvos rąstinių namų gamintojų asociacija. 

Nuo 2001 m. ypatingas dėmesys buvo skirtas apvaliosios medienos kokybės klasifikavimo standartų bei apvaliosios medienos matavimo ir ženklinimo taisyklių parengimui. Parengtus pušų, eglių, ąžuolų, uosių, beržų, alksnių ir drebulių pjautinųjų rąstų, beržų ir alksnių fanermedžių bei drebulių degtukmedžių standartų projektus Generalinė miškų urėdija išbandė Tauragės, Šiaulių, Kupiškio, Ignalinos, Jurbarko, Nemenčinės ir Valkininkų miškų urėdijose. Seminarus – mokymus kaip klasifikuoti apvaliosios medienos kokybę vedė LST TK 17 „Mediena“ ir Lietuvos standartizacijos departamentas. Tais pačiais metais LŽŪU pravesta konferencija „Apvaliosios medienos kokybės klasifikavimas ir priėmimas taikant naujus apvaliosios medienos standartus“.

Įgijusi patirties LST TK 17 „Mediena“ užmezgė glaudžius bendradarbiavimo ryšius su Europos standartizacijos technikos komitetais – CEN/TK 38 „Medienos ir medienos medžiagų ilgalaikiškumas“ („Durability of wood and derived materials“), CEN/TK 112 „Medienos skydai“ („Wood-based panels“), CEN/TK 124 „Medinės konstrukcijos“ („Timber structures“), CEN/TK 175 „Apvalioji ir pjautinė mediena“ („Round and sawn timber“). Mūsų komiteto atstovai  reguliariai dalyvauja šių komitetų posėdžiuose. 

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje įrengtoje mokomojoje apvaliosios medienos gaminių ekspozicijoje demonstruojama, kaip taikomi LST ir LST EN apvaliosios medienos standartai.  Eksponuojami mokomieji stendai, kuriuose išdėstyta mokomoji medžiaga apie apvaliosios medienos ydas, jų matavimo būdus, pateikti ydų pavadinimų atitikmenys anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.  Kituose stenduose pateikta informacija apie apvaliosios medienos gaminius, jų ženklinimo, apskaitos ir kokybės klasifikavimo taisyklės. Visa ši medžiaga yra labai naudinga mokantis identifikuoti ir matuoti apvaliosios medienos ydas, klasifikuoti gaminius pagal kokybės klases, matuoti gaminių tūrį vienetiniu ir grupiniu metodais bei racionaliai sortimentuoti stiebus. 2005 metais su šia ekspozicija susipažino Europos standartų komiteto Technikos komiteto CEN/TK 175 „Apvalioji ir pjautinė mediena“ nariai.

Parengta pagal doc. dr. B.Papreckio pateiktą medžiagą