Medinės statybos grupė
Vartotojo vardas Slaptažodis Įsiminti slaptažodį
2019 m. rugpjūčio 18 d.
Verslo naujienosStraipsniaiSpecialistai patariaKontaktai
Lietuvių kalba Anglų kalba
KLASTERIO ĮMONĖS
SKELBIMAI
PAIEŠKA
NARYSTĖ KLASTERYJE

Apželdinti žemių stogai

Ekstensyvus stogo apželdinimas

Ekstensyvus ir intensyvus, kuris yra vertinga alternatyva tradi­ciniems grunto apsauginiams sluoksniams, neturi būti sunkes­nis kaip grunto sluoksnis. Substrato sluoksnio storis šiam apželdinimui yra nuo 7 iki 10 cm, kuriam paprastai panaudoja­mi mineraliniai komponentai. Ekstensyvaus apželdinimo svoris yra nuo 80 iki 120 kg/m2, jeigu bendras dangos storis yra nuo 10 iki 20 cm su termoizoliacija. Lengvoms stogo konstrukcijoms galima pasiekti svorį apytiksliai iki 50 kg/m2. Iš vienos pusės augalams reikalinga talpa šaknims, iš kitos pusės vasaros metu plonesnis sluoksnis greičiau subyra ir sumažėja dirvos drėgmės rezervai.

Reikia priminti, kad šlaitinių stogų apželdinimas yra atlieka­mas ekstensyviai. Apželdinimas stogo su 200 šlaitu problemų nesudaro, tačiau būtina vandens nuvedimo sistemą prie pat krašto. Jeigu stogo šlaitas 200 - 300, imanomi specialūs laikikliai stogo paviršiuje. Stogams su didesniu kaip 30 šlaitu, pvz.: cilindriniems stogams, būtini specialūs projektai. Šlaitiniams stog­ams reikėtų naudoti šaknis sulaikančią plėvelę, tačiau praktiškai tai atstoja šlaitas.

 

Intensyvus stogo apželdinimas

Jeigu stogą reikia panaudoti kaip intensyvų sodą - substrato sluoksnis nuo 30 iki 50 cm. Organinių elementų dalis substrato sudėtyje didesnė. Apželdinimo svoris - 250 kg/m2 ir daugiau, todėl reikia atsižvelgti į susidariusią apkrovą (gėlių dėžės, dides­ni krūmai ir t.t).

Jei ekstensyviam apželdinime nenaudojamos tos veislės, ku­rios yra natūraliai prisitaikiusios prie ekstremalių sąlygų: sti­praus saulės spinduliavimo, vėjo, šalčio, prie maisto medžiagų ir drėgmės neturtingoje dirvoje, tai intensyviame apželdinime jas galime naudoti - praktiškai visiems žiemos augalams, dekora­tyviniams krūmams ir medžiams reikalinga atitinkama priežiūra.

Intensyviam apželdinimui kaip substratas naudojama stogo dirva. Atitinkamai nuo sluoksnio storio galimos įvairiausios vegetacinės formos. Žiemos gėlėms reikalinga mažiausiai 15 cm, krūmams 20 cm, puošiantiems krūmams - 30 cm, medžiams 50 cm (būtinas dir­vos nusėdimo įvertinimas - 20%).

Apželdinti žemės stogai jau senai pasulyje nėra laikomi egzotika, atvirkščiai, apželdinimas yra ekologiškai efek­tyvus, masyvus stogo paviršiaus apsauginis elementas. Leidžiant statybos taisyklėms ir vystantis statybos programoms, šie stogai yra taip išplitę, kad jų skaičius viršija iki šiol įprastą grunto užbėrimą. Intensyvus žemės stogo apželdinimas įgyja vis didesnį pripažinimą, todėl plokštieji stogai ir požeminių garažų denginiai dažnai būna vienintelė galimybė įrengti žalius plotus arti įstaigų ar butų.

Šiuos privalumus suteikia teisin­gai suprojektuotas plokščio stogo apželdinimas, tačiau daug nemalonumų, jei šis darbas atliktas neprofesionaliai. Todėl architektai, projektuotojai, inžinieriai, stogo meistrai, sodininkai paprastai nenaudoja “šablono” tipo metodo stogo apželdinimui. Kiekvienas stogas turi savus reika­lavimus: pavyzdžiui, statinės, vėjo apkrovos, priešgaisrinis sau­gumas, dizainas ir t.t.

 

Kaip yra apželdinami stogai ?

Stogo apželdinimui neturi įtakos pagrindinė dirva ir jos vandens bei maitinimo medžiagų cirkuliacija, bet nežiūrint į tai yra būtinos ilgalaikės sąlygos vegetacijai. Statinės apkrovos sumažinimui būtina apželdinti plonu ir lengvu sluoksniu.

Savaime suprantama, stogo apželdinimas negali pabloginti pagrindinės stogo funkcijos, t.y. vandens nepralaidumo ir ter­moizoliacijos. Žalio stogo vegetacinis sluoksnis perima stogo paviršiaus apsauginę funkciją.

Norint tai įgyvendinti būtini tam tikri apželdinimo sluoksniai, turintys savo paskirtį:

·                                 apsauginis sluoksnis sustabdo hidroizoliacinės dangos pažeidimus;

·                                 drenažo sluoksnis - drenuoja susikaupusį vandenį, apsaugo stogą nuo papildomos apkrovos dėl nereikalingo vandens kiekio;

·                                 vegetacinis sluoksnis arba substratas, sudaro augalams gyvają patalpą. Šio sluoksnio tipas ir nustato augimo sąlygas , priežiūrą bei apželdinimo sukeltą apkrovą stogo konstrukcijai.

Tai sudaro daugiasluoksnę statybą. Atskirais atvejais, kelias funkcijas gali atlikti vienas sluoksnis (dėl finansiniųsumetimų),tačiau tai neturi tapti sistema. Tokiu atveju apželdinimas vykdo­mas dviejų ar vieno sluoksnio.

Įmanoma, kad aukščiau paminėti sluoksniai atliktų papildomas funkcijas.

 

Pavyzdžiui, apsauginio sluoksnio plaušo medžiaga, kurios pagrindinė užduotis yra stogo hidroizoliacijos apsauga, tarnautų ir kaip drėkinimo bei maitinimo medžiagų šaltinis. Atitinkamos konstrukcijos drenažo elementai gali taip pat aprūpinti vandeniu, jei yra pakankamas tam stogo nuolydis.

Ko neįmanoma laikytis projektuojant stogo apželdinimą ?

Be apželdinimo tipo arba jų kombinacijos reikia numatyti ne tik statinę apkrovą, bet ir stogo konstrukcijos savybes. Yra galimybė apželdinti “šaltuosius” , “šiltuosius” ir inversinius stogus, tačiau tam yra specialūs apribojimai.

Nevėdinamiems stogams, jeigu yra numatomas intensy­vus apželdinimas, reikia panaudoti kokybišką garo izoliaciją. Apželdinant su vandens laistymo sistema, būtina atsižvelgti į statinio konstrukciją.

Inversiniuose stoguose ant polistireno šiluminės izoliacijos plokščių negalima užkloti sluoksnio, kuris sulaikytų vandens garų difuziją. Šaknis sulaikančią plėvelė, jei tai yra būtina, reikia kloti ant hidroizoliacinės dangos, t.y. po šilumine izoliacija.

‘”Šaltiems” stogams yra taikomas apribojimas - būtinas vėdinimo palaikymas.