Atlikta pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų įmonių apklausa liudija didėjantį kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Darbuotojų skaičių artimiausiu metu ketina didinti 23 proc. pramonės ir 52 proc. statybos įmonių, beveik visi didieji prekybos tinklai ir 19 proc. kitų apklaustų prekybos įmonių, 23 proc. paslaugų bendrovių, penktadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".
Tačiau kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą tarp svarbiausių veiklos plėtrą ribojančių veiksnių gegužės mėnesį įvardijo 35 proc. gamybos, 44 proc. statybos, 33 proc. prekybos ir 22 proc. paslaugų įmonių vadovų.
Statistikai atkreipia dėmesį, kad dauguma apklaustųjų pramonės įmonių (77 proc.) nurodo pakankamą produkcijos paklausą ir planuoja gamybos augimą.
Apimtis užsibrėžusios didinti odos ir avalynės, statybinių medžiagų, medienos dirbinių ir baldų bendrovės. Daugiau kaip dešimtadalis gamintojų prognozuoja gaminamos produkcijos kainų didėjimą.
Statyboje 74 proc. įmonių teigė, kad užsakymų statybos darbams, atsižvelgiant į šį sezoną, gauna užtektinai. Bet dėl galimo statybos darbų kainų šuolio įmonių vadovų nuomonės išsiskyrė: didėjimą prognozuoja 59 proc. įmonių, o 41 proc. sako, kad kainos nesikeis.
Ekonominės būklės gerėjimo artimiausiais mėnesiais laukiantys mažmeninės prekybos įmonių vadovai tikisi pagyvėsiančios prekybos automobiliais ir statybinėmis medžiagomis.
Paslaugos sektoriuje, anot apklausos rezultatų, paklausa didėjo visose sektoriaus veiklose, išskyrus poilsio organizavimo, kultūrinės ir sportinės veiklos įmones.
Prognozės rodo, kad teikiamų paslaugų paklausa artimiausiais mėnesiais augs. Labiausiai tokio augimo laukia viešbučių ir restoranų savininkai, pašto, telekomunikacijų ir su kompiuteriais susijusios veiklos įmonių vadovai. 87 proc. paslaugų įmonių vadovų prognozuoja, kad teikiamų paslaugų kainos artimiausiu laiku nesikeis.
Atlikdamas verslo tendencijų tyrimą Statistikos departamentas apklausė 535 pramonės, 422 statybos, 458 prekybos ir 481 paslaugų įmonę.
Profesinės mokyklos neparengė planuoto skaičiaus darbininkų
Valstybės kontrolę įvertino, kaip Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendina Specialistų rengimo programą. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad kvalifikuotų darbininkų stoka tampa vis aktualesnė šalies ūkio problema. Pasak R. Budbergytės, profesinio mokymo sistemą būtina tobulinti, ji turi labiau atitikti jaunimo ir darbdavių poreikius, sakoma Valstybės kontrolės pranešime spaudai.
Valstybės kontrolė konstatavo, kad per pastaruosius penkerius metus buvo numatyta kasmet suteikti profesinę kvalifikaciją 15-16 tūkst. moksleivių. Tačiau profesinės mokyklos neparengė planuoto skaičiaus darbininkų. Taip atsitiko todėl, kad kiekvienais mokslo metais dėl blogo pažangumo, nusivylimo pasirinkta specialybe, įsidarbinimo nebaigus mokyklos, emigracijos, šeimyninių aplinkybių, šaukimo į privalomą karinę tarnybą ir kitų priežasčių mokyklų nebaigia kas septintas moksleivis.
Mokykloms dažnai nepavyksta sudaryti darbo rinkoje paklausių, tačiau tarp moksleivių nepopuliarių specialybių mokymo grupių. Pavyzdžiui, šaltkalvius pasirengusios mokyti septynios mokyklos, bet moko tik trys.
Auditorių nuomone, sumažinti nubyrėjimą, pakelti darbininkiškų profesijų prestižą galėtų išvystyta ir efektyvi profesinio orientavimo sistema, kuri padėtų moksleiviams geriau pasirinkti mokymo įstaigas ir darbo rinkoje paklausias profesijas. Tačiau profesinio orientavimo strategijos įgyvendinimas stringa, daugelis numatytų darbų atidėti 2-3 metams.
Iki šiol nesukurta bendroji profesinio mokymo kokybės sistema. Praėjusiais metais nebuvo parengtas nei vienas planuotas profesinio rengimo standartas. Nustatyta, kad nėra vienodų minimalių reikalavimų praktinio mokymo bazėms, kurios atskirose mokyklose labai skiriasi. Mokyklos pačios rengia profesinio mokymo programas, todėl dažnai apsiriboja savo galimybėmis, nenurodydamos, kokie įrenginiai, įrankiai, medžiagos bus naudojamos mokymo metu, arba į mokymo literatūros sąrašus įtraukdamos prieš keliasdešimt metų išleistus vadovėlius.
Darbdaviai pažymi, kad nepakankamas moksleivių praktinis parengimas, nes mokykloms stinga medžiagų, įrankių, individualių saugos priemonių. Švietimo ir mokslo ministerija nenumatė lėšų praktinio mokymo bazių kūrimui ir atnaujinimui.
Pateiktose rekomendacijose Valstybės kontrolė pasiūlė konkrečias priemones trūkumams pašalinti. Be kita ko siūloma efektyviau panaudoti skirtingų žinybų pavaldume esančias profesinio mokymo bazes, sparčiau atnaujinti jas šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis.
Ministerija: profesinis mokymas derinamas prie ūkio poreikių
Reaguodama į Valstybės kontrolės išvadas, Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, jog šiuo metu profesinio rengimo sistema tobulinama. Pritaikyti profesinį rengimą prie darbo rinkos poreikių siekiama skatinanti darbdavių ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimą.
Ministerijos duomenimis, į profesines mokyklas kasmet priimama apie 20 tūkst. mokinių. Jie paprastai renkasi tas specialybes, kurios tuo metu yra paklausios darbo rinkoje.
Norint nustatyti paklausą mokymo poreikiams, nuo 2000 metų vykdomi šalies ūkio sektorių tyrimai, rašome ministerijos pranešime spaudai. Jų rezultatais grindžiamas mokymo programų tinklo formavimas, mokinių priėmimo į profesines mokyklas skaičiaus planavimas, profesinio mokymo turinio esamose mokymo programose korekcija ir naujų mokymo programų sudarymas.
Vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektą Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas, bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose, švietimo ar kultūros centruose bei darbo biržose numatoma įsteigti 640 profesinio informavimo taškų. Dabar veikiančiame 61 tokiame centre specialiai parengti žmonės padeda visiems, ieškantiems informacijos apie tolesnį mokslą arba darbo galimybes.
Spręsdama mokymo bazių aprūpinimo naujausiomis technologijomis ir įranga problemą, ministerija inicijuoja profesinių mokyklų pertvarkymą iš biudžetinių į viešąsias įstaigas, pritraukiant dalininkais suinteresuotus socialinius partnerius, kurie aktyviai prisideda prie bazių kūrimo ir atnaujinimo.
Šiuo metu į viešąsias įstaigas pertvarkytos 8 įvairiuose šalies regionuose veikiančios profesinės mokyklos.
