Medinės statybos grupė
Vartotojo vardas Slaptažodis Įsiminti slaptažodį
2019 m. spalio 22 d.
Verslo naujienosStraipsniaiSpecialistai patariaKontaktai
Lietuvių kalba Anglų kalba
KLASTERIO ĮMONĖS
SKELBIMAI
PAIEŠKA
NARYSTĖ KLASTERYJE

Verslo naujienos

Mediniai namai konkurencijos nebijo

2008-05-13

Medinių namų statyba šiuo metu vertinama kaip viena perspektyviausių individualios statybos rūšių. Svarbiausi kriterijai, padedantys jai išsilaikyti lyderių pozicijose, yra ekologiškos ir daugeliui gyventojų įperkamos medžiagos. Mediniai namai itin populiarūs tarp gyventojų, statančių poilsio sodybas. Iš medžio statomos ir kaimo turizmo sodybos, nes tokia statybinė medžiaga padeda sukurti ne tik estetinį vaizdą, bet ir statinį skoningai įkomponuoti į aplinką.

Dažniausiai iš medžio šiandien statomi rąstiniai, skydiniai ir karkasiniai namai, taip pat pirtys, pavėsinės bei kiti mažosios architektūros statiniai.

Jų statybai gali būti naudojama mediena iš eglių, pušų ir kitos rūšies medžių. Tačiau Rąstinių namų gamintojų asociacijos direktorius Darius Jokubauskas pabrėžė, kad mediniams vasarnamiams ir sodyboms labiausiai tinka pušies mediena.

„Lapuočių mediena netinka nei rąstiniams namams, nei pirtims, nei pavėsinėms statyti. Ji yra prasta statybinė medžiaga, nes linkusi deformuotis, suktis“, – aiškino D.Jokubauskas.

Jo teigimu, kai kurie spygliuočiai irgi yra ne pati geriausia medžiaga statybai. Antai, eglė pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir lapuočiai – gali deformuotis. Todėl ir šios medienos nerekomenduojama rinktis mediniam statiniui ręsti.
Renkantis rąstus statybai, vertėtų atkreipti dėmesį į pjautinių, klijuotų ir tekintų (apvalių) rąstų ypatybes, kainas. Pigiausias kv. metras sienos iš tekintų rąstų, brangiausias – iš klijuotų rąstų.

Kita vertus, pastarosios rūšies rąstai turi ir dar vieną privalumą – iš lentų suklijuoti rąstai yra patvaresni. Todėl iš klijuotų rąstų pastatytas namas ilgainiui nenusėda, mediena nesideformuoja. Stabilumo šiems rąstams suteikia tai, kad mediena, iš kurios jie gaminami, yra gerai išdžiovinama, suklijuojama.

 

Statybos ypatumai

Rąstiniai namai pagal gamybos būdą skirstomi į tris tipus: rankų darbo, tekintų rąstų ir klijuotų rąstų. Nuo statinio tipo priklauso ir statybos darbų trukmė.
Ilgiausiai statomi rankų darbo rąstiniai namai – beveik 2–3 mėnesius. Taip yra todėl, kad viskas daroma rankomis – į statybvietę atvežti rąstai čia pat yra apdirbami, tašomi, o jei skiriasi jų storis, lyginami, kad statant neliktų tarpų. Todėl tokiu būdu pastatyto namo kaina yra gana didelė. Kita vertus, rankų darbo namai yra vieni gražiausių.
Kur kas greičiau iškyla tekintų rąstų namai – per 2 savaites. Trumpiau sugaištama dėl to, kad pagrindiniai darbai atliekami ne rankomis, o mechaniniu būdu. Iš apdirbtų ir į statybvietę atgabentų medžiagų belieka tik surinkti namą.
Klijuotų rąstų namai yra vieni patvariausių. Taip yra todėl, kad tokie statiniai renčiami iš rąstų, kurie pagaminti iš gerai išdžiovintų ir tarpusavyje suklijuotų lentų. Tokio namo statyba – brangus malonumas.

Šiltinimas

Jei rąstiniame statinyje norima gyventi ir žiemą, renkantis rąstus, vertėtų atkreipti dėmesį į jų storį bei išsiaiškinti, kaip geriausia pastatą apšiltinti.
Jei namas statomas iš mechaniškai apdirbtų rąstų, tuomet jų storis turi būti ne mažesnis kaip 18 cm. Statant vasarnamius, jei naudojami tokie pat rąstai, šie gali būti ir plonesni – 14 cm storio. O jei statyboje naudojami tekinti rąstai, jų storis turėtų siekti bent 22 cm.

Ar reikia papildomai šiltinti pjautinius, tekintus ir klijuotus rąstus? Pagal statybos techninį reglamentą, juos reikėtų šiltinti. Priešingu atveju, nebus užtikrinta reikiama šiluminė varža. Tačiau tai galioja tik statant gyvenamuosius namus. Statant vasarnamius ar pirtis, to daryti nebūtina.
Anksčiau tarpai tarp rąstų būdavo užpildomi samanomis. Dabar jos yra saugomos ir statyboje nebenaudojamos. Kaip alternatyvi medžiaga tarpams užpildyti naudojami lininiai audiniai, vilna arba pakulos.

 

Interjeras

Statant rąstinį namą dažniausiai apdailai ir interjerui kurti naudojama kuo daugiau natūralių medžiagų, medžio. Mėgstantys natūralumą, rąstų apdailos medžiagomis neslepia nei iš išorės, nei iš vidaus. O tai yra privalumas, nes nereikia papildomai investuoti perkant kitas medžiagas. Rąstinių namų interjerą paįvairinti galima akmens ar molio plytų dekoracijomis.
Rečiau pastato vidus išklojamas šiuolaikinėmis apdailos medžiagomis. Vis dėlto, jei negalima be jų apsieiti, tai geriausia jas naudoti virtuvėje, vonioje ir tualete, sandėliuke.
Pagal tai, ar namas skirtas nuolatiniam gyvenimui, ar tik poilsiui, pasirenkamas ir interjeras. Pirmuoju atveju siūloma šiltinti sienas, geriausia – iš vidaus. Jei interjere naudojamas gipso kartonas, jis tvirtinamas kaip ir mūriniuose statiniuose. O norint statiniui suteikti daugiau jaukumo, galima palikti atvirą konstrukciją laikančią lubų rąstinę.
Jeigu namas skirtas tik poilsiui, rąstų apdailos medžiagomis dažniausiai neuždengia. Tačiau kuriant tokį interjerą, svarbu iš karto numatyti, kaip bus išvedžiota elektros instaliacija, kaip paslėpti kištukiniai lizdai, jungikliai. Projektuojant lubų apšvietimą, laidus derėtų nutiesti per palėpės grindų konstrukciją. Klojant grindis pirmame aukšte, praktiškiausia naudoti keramines arba akmens masės plyteles. Dažytos, lakuotos medinės grindys – ne itin geras pasirinkimas. Pastarosios labiau derėtų antrame aukšte, palėpėje, poilsio ar miegamuosiuose kambariuose. Be to, tokiame interjere itin svarbią vietą užima židinys, sumūrytas iš akmenų ar plytų.

 

Stogai

Rąstinius namus galima apdengti kelių rūšių stogais: nendrių, skiedrų, čerpių, skardiniais arba apželdinti.

Nendrių stogai jau nuo seno naudojami rąstinių namų statyboje. Jie gali tarnauti 50–100 metų. Nendrės yra tvirtos, nes jų sudėtyje yra vaško komponentų.

Skiedromis dengtas stogas anksčiau tarnaudavo 30–40 metų. Šių laikų skiedrų gamintojai dar per trumpai dirba rinkoje, kad galėtų įrodyti jų medžiagomis dengtų stogų ilgaamžiškumą. Tačiau šiuolaikinės, mažiau degios, ultravioletiniams spinduliams atsparesnės ir nuo kitokio aplinkos poveikio impregnuotos skiedros gali tarnauti 50–70 metų. Ypač, jei stogdengiai kokybiškai atliko darbus.

Kokybiškomis keraminėmis čerpėmis uždengtas stogas dažnai tarnauja tiek pat, kiek ir namas. Keraminės čerpės – tai natūralus, ekologiškai švarus, mažinantis radiacijos poveikį produktas. Gerai pagaminta keraminių čerpių danga laikui bėgant tik gražėja, statiniui suteikdama savito žavesio.

Stogą galima ir apželdinti. Yra trys būtini apželdinimo sluoksniai. Apsauginis sluoksnis saugo hidroizoliacinę dangą nuo įvairiausių pažeidimų. Antrajame sluoksnyje drenuojamas susikaupęs vanduo, taip stogas apsaugomas nuo papildomos apkrovos, vandens pertekliaus. O trečiasis vegetacinis sluoksnis sudaro sąlygas augalams augti, taip pat nustato apželdinimo sukeltą apkrovą stogo konstrukcijai.

 

Informacijos šaltinis: "Vilniaus diena" ir RNGA

<..Atgal