Medinės statybos grupė
Vartotojo vardas Slaptažodis Įsiminti slaptažodį
2024 m. spalio 7 d.
Verslo naujienosStraipsniaiSpecialistai patariaKontaktai
Lietuvių kalba Anglų kalba
KLASTERIO ĮMONĖS
SKELBIMAI
PAIEŠKA
NARYSTĖ KLASTERYJE

Verslo naujienos

Medkirčių džiaugsmai - baldininkų rūpesčiai

2008-06-19

Neigiamos Lietuvos ir pasaulio makroekonominės tendencijos kerta ir baldininkų sektoriui – pardavimų pajamas „suvalgo“ sparčiai augančios išlaidos. Biržoje kotiruojamos „Vilniaus baldų“ ir „Klaipėdos baldų“ akcijos investuotojų užmirštos, o perspektyvas įmonių vadovai ir analitikai piešia skirtingai.

Donatas Užkurėlis, „Hansabanko“ analitikas, teigia, kad apskritai pažvelgus į baldų pramonę Lietuvoje džiūgauti nėra dėl ko. Praėjusiais metais, kaip ir visuose sektoriuose, įmonių išlaidos smarkiai didėjo – tiek dėl darbo, tiek dėl energetikos išlaidų. Tačiau labiausiai analitikas dėmesį atkreipia į smarkų medienos kainų augimą.
„Mediena 2007 m. pabrango apie 42,8%, iki 147,2 Lt už kubinį metrą. Šiemet mediena kiek pigo, tačiau kainų augimo tendencija išlieka, – aiškina p. Užkurėlis. – O importuoti pigesnės žaliavos nėra taip paprasta – padėtį apsunkina Baltarusijoje ir Rusijoje eksportą ribojantys muitai. Mat šiose šalyse medienos perdirbėjų yra ne vienas ir ne du, todėl jos labiau suinteresuotos parduoti galutinį produktą.“
Todėl, anot analitiko, šalyje susidaro paradoksalių situacijų, kai pigia darbo jėga įpratę girtis Lietuvos perdirbėjai nebesugeba konkuruoti su Vokietijos, Skandinavijos ar Lenkijos gaminama produkcija, mat ši yra pigesnė. Pavyzdžiu galėtų būti VŽ jau aprašytas (2008 05 28) medienos plokščių gamintojos UAB „Girių bizonas“ (GB) atvejis, kai nepalanki padėtis rinkoje bendrovę verčia kelioms savaitėms stabdyti didžiausią medienos plokščių gamyklą Baltijos šalyse.
„Geresnio pasirinkimo neturime. Jei galėtume konkuruoti su Vakarų šalių plokščių gamintojais, gamybos stabdyti netektų. Tačiau šiandien Lietuvoje esant gerokai aukštesnei žaliavos kainai nei Lenkijoje, Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse daromės nebekonkurencingi. Žaliavos sukaupę turime sočiai, bet aukšta jos kaina mus stumia iš rinkos“, – laikino gamybos stabdymo priežastis tuomet aiškino Viktoras Adomaitis, UAB „Vakarų medienos grupė“, pagrindinio GB akcininko, generalinis direktorius.
„Hansabanko“ atstovo teigimu, tai parodo visos baldų pramonės sveikatą – medienos plokštės naudojamos visoje baldų pramonėje, o GB yra vienas pagrindinių tiekėjų Lietuvoje.
Lemia nuostolius
„Girių bizono“ veiklos rezultatai mūsų rezultatus lemia labai stipriai, tačiau, nepaisant nuostolių, investiciją vis dėlto vertinu teigiamai. Tokios įmonės buvimas palankus Lietuvos ūkiui, tik šiuo metu visiems plokštininkams nėra lengva, – teigia Nerijus Pacevičius, „Vilniaus baldų“ (VB), valdančių 25% GB akcijų, vadovas. – Aišku, „Girių bizono“ veiklą apsunkina kvaila nesureguliuota įstatymų bazė resursų klausimu.“
Anot jo, Lietuvoje apie 30% neperdirbtos miško medienos yra išvežama, o aplinkinėse šalyse, pvz. Lenkijoje, šis skaičius nesiekia nė 1%.
„Šioje srityje numatomi dideli pokyčiai ir tikiuosi, jog šis sektorius susitvarkys, o Vyriausybė atkreips dėmesį, kad iš Lietuvos geriau eksportuoti brangesnius produktus, čia kuriančius pridėtinę vertę, o ne miške nupjautą medieną“, – sako VB vadovas.
Maitina IKEA
Biržoje kotiruojami baldininkai „Vilniaus baldai“ ir „Klaipėdos baldai“ daugiausia savo produkcijos eksportuoja pagrindiniam pirkėjui, Švedijos baldų ir interjero reikmenų prekybos koncernui IKEA.
„Šie baldininkai dirba eksportui, todėl ir jų veiklos tendencijas lemia užsienio užsakymai“, – sako Simonas Krivoščenka, SEB banko finansų makleris.
O p. Užkurėlis pabrėžia, kad palyginti su IKEA, kuri yra globali dalyvė, mūsų baldų pramonė atrodo labai smulki. Todėl IKEA kaip pagrindinis pirkėjas turi dideles derybines galias ir baldų tiekėjams didelio pelno nepalieka.
„Klaipėdos baldų“ pardavimai auga, bet pelno tendencijos tikrai nedžiugina. Nors įmonė dirba pelningai, tačiau pelno maržos yra arti nulio, vieno procento ribose, o tai tikrai nėra daug“, – aiškina p. Užkurėlis.
„Vilniaus baldų“ padėtis, pasak analitiko, dar prastesnė – bendrovė patiria nuostolį, iš dalies susijusį su „Girių bizono“ prastais veiklos rezultatais. Kelia nerimą paskelbti šių metų rezultatai: sausį–gegužę, palyginti su pernykščiu tuo pačiu laikotarpiu, VB pardavimai smuko 11,05%, iki 53,595 mln. Lt.
Tačiau p. Pacevičius skuba nuraminti teigdamas, kad užsakymų yra, o jie neįvykdomi dėl trukdžių įmonėje: „Apyvartos mažėjimo priežastis lemia gamybinės vidaus problemos. Praėjusių metų pabaigoje keitėme produktų asortimentą, tačiau dirbti su naujais produktais šiemet pradėjome ne taip sklandžiai kaip buvo tikėtasi.“
Antroje metų pusėje p. Pacevičius laukia VB veiklos suaktyvėjimo. Jo teigimu, IKEA yra vienintelis bendrovės klientas, su juo sudaromos trumpalaikės sutartys, tačiau riziką bendrovė įvertina.
„Klaipėdos baldų“ ir juos valdančio koncerno SBA komentarų VŽ gauti nepavyko.
Perspektyvos nedžiugina
„Visos makroekonominės priežastys susideda – pabrango žaliavos, energetika ir darbo jėga. Kita problema – darbo jėgos trūkumas, – vardija p. Pacevičius. – Dabartinė situacija rinkoje paveikė visą pramonę, neišskiriant baldininkų. Pažvelkime, kas darosi transporto sektoriuje, statybose, tekstilėje, ir pamatysime, kad baldų pramonė tėra eilinis rinkos dalyvis, ją liečia tie patys procesai. Nesu optimistas, tačiau turiu vilties, kad šalies ūkis susitvarkys ir viskas bus gerai.“
Ponas Užkurėlis teigia, kad baldininkų pardavimų augimo galimybės bus gana ribotos – su IKEA, pagrindiniu užsakovu, ganėtinai sunku dirbti ir gerais, ir blogais laikais. Antra vertus, sąnaudų augimas nesiliauja ir gali būti, kad nesiliaus toliau, gero nežada ir energetikos kainų, darbo užmokesčio augimo perspektyvos.
„Pardavimų augimą galima susieti ir su nekilnojamojo turto (NT) rinka – baldai ir NT yra labai susijusios šakos, mat žmonės, įsigiję būstą, paprastai jį apstato ir naujais baldais, – aiškina p. Užkurėlis. – O NT sektorius stoja ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje ir jei tai užsitęs, baldininkams bus sudėtingiau parduoti savo produkciją.“
Biržoje nepatrauklūs
„Vilniaus baldų“ ir „Klaipėdos baldų“ akcijos biržoje yra labai nelikvidžios, nemanau, kad jų kainos aktyviai reaguoja į bendrovių finansines ar rinkos naujienas, – teigia p. Užkurėlis. – Atsargiai reikėtų vertinti ir jų santykinius rodiklius – jie galėtų ką nors reikšti tada, jei būtų bent kiek likvidumo.“
Mažas likvidumas, pasak analitiko, lemia didelius bendrovių akcijų kainų šuolius. Abi įmonės šiemet nedžiugino investuotojų ir dividendais.
Dėl likvidumo trūkumo investuoti į baldininkų akcijas nepataria ir p. Krivoščenka, jo teigimu, baldininkai Lietuvoje neklesti.

 

Informacijos šaltinis: "Verslo žinios"

<..Atgal