Verslo naujienos

Daugėjant statybų bei atnaujinamų pastatų, vis daugiau montuojama ir šildymo bei vėdinimo sistemų. Specialistai tvirtina, jog jų darbo efektyvumas labiausiai priklauso nuo cirkuliacinių siurblių.

"Deja, Lietuvoje kol kas masiškai investuojama į pastatų fasadus, apdailą, o ne į vidaus įrangą bei inžinerines sistemas. Nors siurblių kaina nesudaro nė procento visų statybos sąnaudų, statybininkai ir čia nori taupyti", – sako Dainius Matusevičius, "Grundfos pumps" prekybos vadovas Lietuvoje.
Pasak jo, net ir statant prestižinius gyvenamosios ar visuomeninės paskirties
pastatus dažniausiai montuojami pigūs, nenašūs, naudojantys daug energijos siurbliai. Dėl to ir patalpų nuomininkams, ir butų savininkams, kurie
apsigyvena tariamai prestižiniuose butuose, smarkiai pabrangsta patalpų išlaikymas.

Užsakovai – statybininkai, o ne gyventojai
Manto Kreivio, UAB "Wilo Lietuva" inžinieriaus, nuomone, taip yra todėl, kad cirkuliacinių siurblių užsakovai dažniausiai yra statybų organizacijos, o ne galutiniai vartotojai, kuriems daug svarbiau nei pastato montuotojams, kaip veiks sumontuota įranga. Pasak p. Kreivio, apskaičiuota, kad visoje Europoje pastatų šildymo ir oro vėdinimo sistemose yra sumontuota apie 70–90 mln. siurblių, kurie kasmet sunaudoja 35–50 mlrd. kWh elektros energijos. Tai yra apie 3,5% visos gaminamos elektros energijos arba tiek, kiek jos reikia ir Europos geležinkeliams. Viena iš priežasčių, kodėl siurbliai sunaudoja tiek daug energijos, yra ta, kad šiuo metu rinkoje dominuoja seno tipo nereguliuojami siurbliai. Danijos koncerno "Grundfos" duomenimis, šiuo metu tokie siurbliai sunaudoja maždaug 20% visos pasaulyje naudojamos elektros energijos.

Inicijavo permainas
Taisyti susidariusią padėtį ėmėsi patys siurblių gamintojai. Apie 10 mln. siurblių per metus pagaminantis Danijos koncernas "Grundfos" sukūrė energiją taupančius šildymo sistemų cirkuliacinius siurblius bei inicijavo pasiūlymą, siurblių energijos sunaudojimas būtų žymimas vienodai. Europos siurblių gamintojai įsipareigojo savo siurblių modelius klasifikuoti pagal energijos sunaudojimą, taip, kaip jau yra klasifikuojami buities prietaisai. Jų energetinė klasė (nuo A iki G) nuo šiol žymima ant gaminio pakuotės. Pavyzdžiui, energiją taupantys elektroniniu būdu reguliuojami A klasės siurbliai leidžia iki 75% sumažinti energijos sąnaudas. Seno tipo siurbliai priskiriami E arba G kategorijai. Kartu su "Grundfos" sutartį dėl bendro siurblių energetinio žymėjimo pasirašė dar trys siurblių gamintojai – "Smedegaard" (Danija), "Wilo" (Vokietija) ir "Circulating Pumps" (Didžioji Britanija). Šios įmonės užima apie 80% Europos cirkuliacinių siurblių rinkos.

Veikia pagal šilumos poreikį
Lietuvos rinką jau pasiekė "Grundfos" ir "Wilo" naujos kartos energiją taupantys siurbliai, žymimi raide A. Tai - "Grundfos" naujos kartos siurbliai "Grundfos Magna" ir "Wilo" siurbliai "Wilo-Stratos". Tokių siurblių pagrindinis pranašumas – kad jų sukimosi greitis keičiasi priklausomai nuo šilumos poreikio tam tikru momentu.
Pavyzdžiui, "Grundfos Magna" cirkuliacinių siurblių serijos siurbliai turi "Autoadapt" (ši funkcija automatiškai fiksuoja sistemos darbo parametrus ir atitinkamai pritaiko siurblio veikimą pagal esamas sąlygas) ir naktinio režimo funkcijas, jame įmontuotas nuolatinio magneto rotorius. O seno tipo siurbliai,
sumontuoti daugelyje Europos, taip pat Lietuvos, namų, visą laiką veikia vienodu greičiu, nepriklausomai nuo šilumos poreikio. Skirtumas akivaizdus - naujos kartos siurbliai per metus sunaudoja 90 kWh, seno tipo siurbliai – 500–600 kWh elektros energijos.

Lietuviai pradeda domėtis ir sąnaudomis
Kada Lietuvoje įsibėgės naujausios kartos siurblių prekyba, p. Matusevičius nedrįso prognozuoti, tačiau jis tvirtino pastebėjęs, jog vis daugiau pirkėjų ima domėtis ne tik siurblių kainomis, bet ir jų eksploatacijos sąnaudomis. Dažniausiai "Grundfos" naujausios kartos siurblius renkasi tarptautinio kapitalo statybos bendrovės ir jų darbų užsakovai.
"Galime spėti, kad šios bendrovės į savo statomus objektus žiūri kaip į ilgalaikius projektus ir nenori sulaukti gyventojų ar patalpų nuomininkų priekaištų", - svarstė p. Matusevičius. Jo teigimu, gana modernius siurblius perka didžiosios šalies vandentvarkos įmonės, dalis komercinių pastatų bei nedidelė dalis individualiųjų namų statytojų.