Verslo naujienos

UAB "Molesta" kreipėsi į jos statomų būstų pirkėjus likus kelioms savaitėms iki įkurtuvių – ji reikalauja pakeisti pasirašytas sutartis ir mokėti už butus daugiau. Statybininkai teigia tai darą ne iš gero gyvenimo, tiesiog anksčiau blogai apskaičiavo sąnaudas, tačiau pirkėjų tai neguodžia. O specialistai įspėja, kad išankstinių butų pirkimo sutarčių sąlygų keitimas - smūgis įmonės prestižui.

Šią savaitę "Molesta" klientai, kurie su bendrove sudarė išankstines butų sostinės Verkių g. 7 pirkimo-pardavimo sutartis, gavo laiškus, nformuojančius, jog jie kviečiami pakoreguoti sutartį - primokėti prie sutartyje nustatytos kainos. Bendrovės klientai interneto pokalbių svetainėse skundžiasi tokiu poelgiu, nes bendrovė apie ketinimus pabranginti butus informuoja, kai iki dalies namo atidavimo eksploatuoti likusios vos kelios savaitės.

Bendrovės laiške teigiama, kad tokių žingsnių bendrovė priversta imtis, nes įvyko esminių pokyčių statybų bei nekilnojamojo turto rinkoje, kurių bendrovė negalėjo nuspėti, numatyti ir kontroliuoti.
"Norime jus informuoti, kad statybų kaštai per 2004 01 01-2005 01 01 laikotarpį vidutiniškai padidėjo apie 20% (metalas - 48%, elektros instaliavimo medžiagos - 22%, darbo užmokestis - 23%, energetiniai resursai - 8%), tuo pačiu apie 35% didėjo ir butų pardavimo kainos", - nurodoma bendrovės klientams ir siūloma atvykti derėtis dėl abiem pusėms naudingos išeities.

Neatspėjo
"2004 m. pradžioje pradėję pardavinėti butus, klausėmės analitikų prognozių, kad, Lietuvai įstojus į ES, butų pardavimas sustos, nekilnojamojo turto rinkoje įsivyravus stagnacija. Todėl pasirinkome vienas iš žemiausių kainų - vidutiniškai 2.450 Lt/m². Galėjome pardavinėti brangiau, tačiau baiminomės, kad butų neparduosime ir tuomet patirsime nuostolių. Tačiau prognozės nepasivirtino, o darbų sąnaudos gerokai išaugo", - vakar VŽ teigė Stasys Žvinys, UAB "Molesta" generalinis direktorius.

Pasak jo, vystomam projektui pasirinkta ir netradicinė architektūra, todėl tai irgi padidino ir taip augusias sąnaudas.
"Šiandieninis pajamų ir išlaidų balansas prastas, sutarties įvykdymas finansiškai sudėtingas. Stengėmės kiek įmanoma mažinti išlaidas neblogindami kokybės, - tvirtina p. Žvinys. - Nesuprastinome projekto, nebloginome mūsų klientų gyvenimo kokybės, neatsisakėme ir architektūrinių sprendimų."
Pasak bendrovės vadovo, įmonė negalėjo pasirašyti ilgalaikių sutarčių su medžiagų tiekėjais ir rangovais ir taip sumažinti medžiagų kainų kilimo rizikos, nes projektas statybų metu keitėsi.
Ponas Žvynys VŽ tikino, kad klientams už 1 m² siūloma primokėti apie 6%, o tai apie 150-190 Lt/m².

Įnašas - nauda klientui
Ponas Žvinys nurodo, kad sudarytose išankstinėse sutartyse nuostatos, jog kaina bus keičiama priklausomai nuo besikeičiančių sąlygų, - nebuvo.
Deividas Soloveičikas, advokatų kontoros "Soloveičikas, Martinkutė ir Augustaitis" advokatas, sako, kad jei klientai pagal preliminariąją sutartį įmokėjo dalį buto vertės, laikoma, kad sutartis iš dalies įvykdyta.
"Pirkėjas tada yra geresnėje padėtyje, nes jei pardavėjas nesutiks sudaryti pagrindinės sutarties, pirkėjas teisme gali reikalauti, kad preliminari sutartis būtų pripažinta galutine pirkimo-pardavimo sutartimi. Kuo sumokėta dalis didesnė, tuo pirkėjo pranašumas didesnis", - sako p. Soloveičikas.

Tačiau, pasak advokato, jei nėra sumokėtas koks pradinis įnašas, daugiau pranašumų turi statybos bendrovė, nes pardavėjas gali nesudaryti pagrindinės sutarties. Tačiau tuomet pardavėjas turėtų pirkėjui sumokėti baudą, jei ji numatyta sutartyje, ir sumokėti kliento nuostolius.
"Tada statybinė bendrovė skaičiuotų, ar jai geriau nepasirašyti sutarties, sumokėti netesybas ir atlyginti nuostolius", - mano p. Soloveičikas.
Pasak jo, kliento nuostolius sudarytų ne tik advokato išlaidos, bet ir vertės padidėjimas: jei klientas butą rezervavo mokėdamas 3.000 Lt/m2, o nekilnojamojo turto rinkos kainos padidėjo ir panašioje vietoje buto kaina yra 4.000 Lt/m2, jis galės pretenduoti į 1.000 Lt/m2.
"Todėl statybos bendrovė turėtų gerai įvertinti, ar verta nesudaryti pagrindinės sutarties", - pabrėžia p. advokatas.

Vis dėlto, pasak advokato, jei statybos bendrovės sąnaudos gerokai išaugo, Civilinis kodeksas numato, kad, pasikeitus tam tikroms faktinėms aplinkybėms, kurios negalėjo būti žinomos statybos bendrovei sutarties sudarymo metu, ji turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti, kad būtų pakeistos tam tikros sutarties nuostatos.
Pasak teisininko, siekiant išvengti tokių situacijų, statybos bendrovės išankstinėse sutartyse turi įrašyti nuostatas, kad esant tam tikriems rinkos pokyčiams bendrovė gali vienašališkai padidinti kainą nustatytais procentais, o pirkėjas turi derėtis ir į sutartį įrašyti, kad jis turėtų galimybę ją nutraukti, jei kaina padidėjo tam tikru skaičiumi.

Vėl į banką
Statybos bendrovei padidinus parduodamo buto kainą, už banko paskolą nekilnojamąjį turtą perkantiems klientams vėl teks eiti į banką ir derėtis dėl paskolos padidinimo. Tačiau ne visuomet klientas gali tikėtis, jog kreditą suteikianti institucija geranoriškai tai padarys, juolab kad klientai, anot bankų, sparčiai brangstant nekilnojamajam turtui vis dažniau ima maksimaliai galimą paskolą pagal dabartines pajamams.