Šiauliškė bendrovė "Miško proskyna" jau kelis mėnesius tvarko vėjavartas pietų Švedijos miškuose. Vygintas Maksimavičius, "Miško proskynos" direktorius, sako, kad darbo Švedijoje dar metams į priekį. Tik užsieniečiams reikia profesionalų su sava gera technika.
Latvius išvijo lauk
Šią žiemą siautęs uraganas Ervinas išvertė apie 75 milijonus kubinių metrų pietų Švedijos miškų. Lietuvoje išversta apie 900 kubinių metrų. Po uragano švedai pradėjo kviestis pagalbon medkirčius iš visos Europos. Kvietimą gavo ir šiauliškė "Miško proskyna", kuri į Švediją išsivežė savą techniką - medvežę ir medkirtę - bei brigadą miško operatorių.
Tačiau, pasak V. Maksimavičiaus, netrukus sustreikavusios Švedijos profsąjungos ėmė ginti atvykėlius lauk. "Buvo didelis sujudimas, ypač prieš chaotiškai suvažiavusius pjūklininkus, nes be geros technikos jiems darbo nėra. Ypač kliuvo latviams, kurie į Švediją suvažiavo pasenusia, iš pačių švedų pirkta 15 metų senumo technika. Ji nebeatitinka ekologinių reikalavimų. Tokias mašinas policija stabdė ir gaudė keliuose", pasakoja bendrovės vadovas.
Vygintas Maksimavičius, "Miško proskynos" direktorius, teigia, kad profesionaliems medkirčiams su gera technika atsiveria galimybės dirbti ir uždirbti visoje Europoje.
Lietuviai sparčiausi
"Miško proskyna" prieš kelerius metus viena iš pirmųjų Lietuvoje investavo į miško ruošimo techniką, pavyzdžiui, už medkirtę mokėjo 160000 eurų. Todėl dabar, anot V. Maksimavičiaus, įtinka ir švedams.
Bendrovės vadovas pasakoja, kad šiauliečius pasamdė viena Švedijos firma, atliekanti miško ruošos darbus privatiems asmenims. Ši kompanija atlieka tik organizacinius darbus ir šiuo metu samdo septyniolika Švedijos ir užsienio brigadų su sava technika.
Anot V. Maksimavičiaus, kompanijos šefas nuolat lentoje žymi brigadų rezultatus pagal išvežtos medienos skaičių. Šiauliečiai septyniolikos kompanijų eilėje - treti, nors dirba su silpnesne technika. Lietuviai esą vertinami kaip labai spartūs pjovėjai.
"Darbas Švedijos miškuose ne toks, kaip Lietuvoje. Mūsų vyrai pripratę gauti atlygį už kubinį metrą, todėl ir stengiasi. Net patys švedai ramina, primena, kad mums moka už valandą", - sako "Miško proskynos" vadovas.
Valstybė sutvarko, draudimas apmoka
Dar vienas didžiulis skirtumas tarp uragano padarinių likvidavimo Švedijoje ir Lietuvoje Švedijos privačių miškų savininkai bėdoje nepalikti.
Viena, visus kelius, privažiavimus, duobes ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose sutvarko valstybė. Antra, privačių miškų savininkų patirtus nuostolius padengia draudimas (Švedijoje 90 procentų miškų apdrausti). Draudimo kompanijos apmoka ir kitus nuostolius, patirtus dėl uragano ar nutrūkus elektros tiekimui. Anot V. Maksimavičiaus, sumokama net už šaldytuve sugedusius produktus.
Švedas neturi patirti ir kitokių nepatogumų. Pavyzdžiui, jei netoliese yra gyventojas, jis neleis, kad naktį jam ūžtų miško technika. Dėl to, pasak V. Maksimavičiaus, šiauliečiai ne kartą turėjo nutraukti naktinį darbą. "O pas mus niekas neklausia gyventojų, urėdijos dirba, kada joms reikia."
Šiauliečiai stebisi švediško mentaliteto skirtumais. "Valstybinę žemę nuo privačios skiria tik įkaltas kuolas su herbu. Jei medis iš valstybinės žemės nuvirto į privatininko valdas, šis turi viską suruošti, supjaustyti, ir pervilkti į valstybės miško pusę. Švedas taip ir daro", - sako V. Maksimavičius, pridėdamas, kad lietuvis tikrai persivilktų medį į savąją pusę.
Šiauliečių brigada Švedijoje savo darbo spartumu gąsdina švedus.
Atsiveria Europos miškai
Pasak V. Maksimavičiaus, lietuviams Švedijoje už darbą mokama tiek, kiek ir vietiniams. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį medkirtės darbininkas į rankas uždirbęs 5700 litų, medvežės - apie 5000 litų.
Rudenį "Miško proskynos" brigada su technika ketina grįžti namo, mat turi sudariusi sutarčių Lietuvoje. Tačiau bendrovė turinti pasiūlymų dirbti Švedijoje nuolat, o dabar, anot V. Maksimavičiaus, dar gavo kvietimą nuolat dirbti Anglijos miškuose.
Užsieniečiams reikia tik profesionalų, todėl prieš siųsdama darbuotojus į užsienį, bendrovė pirmiausia juos išbando Lietuvoje. Anot V. Maksimavičiaus, pradurta padanga ar neprofesionaliai dirbant sugadinta technika gali nusinešti visą bendrovės pelną.
Švedijoje mediena atpigo
V. Maksimavičiaus žiniomis, Švedijoje mediena jau atpigo beveik dvigubai ir dabar kainuoja pigiau negu Lietuvoje.
Vakardienos žiniomis, Švedijoje eglės ir pušies rąstų supirkimo kainos buvo 110-130 litų už kubinį metrą, tarinių rąstelių - 83 litai už kubinį metrą, popiermedžio 59 litai. Tačiau iš šios sumos dar išskaičiuojama po 40-55 litus už darbą, o privatininkų patirtus nuostolius padengia draudimas.
Labiausiai iš to, pasak V. Maksimavičiaus, ketina pasipelnyti lentpjūvės, kurios sandėliuoja rąstus, juos drėkina ir ketina parduoti po trejų metų, kai mediena pabrangs.
Lietuvoje šiuo metu iš privatininkų rąstai perkami po 120-150 litų už kubinį metrą, tariniai rąsteliai - po 85-90 litų, popiermedis - po 45 litus už kubinį metrą, urėdijose kainos 15-20 procentų didesnės.
