ES ekonomikos ministrai pasiekė kompromisą, kad ES šalies bendrovės nuo 2010 m. galės laikinai teikti paslaugas kitoje ES šalyje neįsteigusios antrinės įmonės, tačiau atsisakė kilmės šalies principo.
Lietuva vienintelė iš 25 Europos Sąjungos šalių susilaikė balsuojant dėl prieštaringai vertinamos paslaugų sektoriaus reformos.
"Turinio atžvilgiu direktyva yra kur kas silpnesnė negu pradinis jos projektas. Pirmiausia tai pasakytina apie laikiną paslaugų teikimą neįsteigus įmonės. Nebeliko kilmės šalies principo, leidžiančio paslaugas kitoje ES valstybėje laikinai teikti pagal savo šalies įstatymus. Abejojame, kad iš esmės pakeista direktyva galės realiai užtikrinti laisvą paslaugų judėjimą", aiškino balsuojant susilaikęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys.
Rudenį Paslaugų direktyvos projektas bus svarstomas Europos Parlamente.
Kompromisas
Europos ūkio ministrai "palaidojo" ES naujokių iš paskutiniųjų gintą vadinamąjį kilmės šalies principą, kuris būtų leidęs laikinai teikti paslaugas kitoje ES šalyje nesigilinant į jos įstatymus. Į tai Europa skėstelėjo rankomis: "kai kurie derybų skyriai buvo griežtai neliečiami".
Prieš kilmės šalies principą pasisakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai.
"Toks valdžios atstovų siūlymas gina darbdavių teisę gauti dar didesnius pelnus, bet ne darbuotojų teisę gauti didesnį atlyginimą",- mano Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas.
Įgyvendinus kilmės šalies principą, būtų buvusi įtvirtinta teisė, kad bet kurios ES šalies darbdavys, dirbdamas kitoje ES šalyje su savo medžiagomis, darbuotojais, dirbtų ir teiktų paslaugas pagal įstatymus bei tvarką tos šalies, iš kurios atvyko.
Teisiniai neaiškumai
Savo ruožtu ES pirmininkaujančios Austrijos atstovai teigiamai vertina kompromisinį Paslaugų direktyvos variantą ir tiki, kad svarstoma Europos Parlamente rudenį ji nebebus taisoma.
"Mūsų kompromisas toks artimas Europos Parlamento pasiūlymui, kad tolesni pakeitimai mažai tikėtini", mano Austrijos ekonomikos ministras Martinas Bartenštainas (Martin Bartenstein).
Dabar direktyva sako, kad ir neįsteigus antrinės įmonės laikinai teikti paslaugas kitoje ES šalyje galima. Pagal kurios šalies įstatymus nėra galutinai aišku.
"Jei Lietuvos kirpėjas važiuoja laikinai padirbėti į renginį Lenkijoje, nepasakyta, kokios šalies įstatymais turi vadovautis. Kilus konfliktinei situacijai ir teisminiams ginčams, greičiausiai būtų remiamasi Lenkijos teise, bet visiškai akivaizdu tai bus tik po teismo sprendimo. Tai sukuria teisinį netikrumą, neskatina veikti", ribotą paslaugų laisvę aiškina Saulius Kolyta, Ūkio ministerijos Vidaus rinkos departamento vadovas.
Ginčai - spartesni
Direktyvoje tiksliai neapibrėžti ir paslaugų teikimo laikinumo kriterijai. Jie gali būti skirtingi kiekvienai paslaugai ir konkrečiai situacijai. Vienu iš aiškesnių požymių, kai apibrėžiama nelaikina veikla, yra infrastruktūros turėjimas.
"Įgyvendindamos direktyvą šalys bandys nusistatyti tam tikrus kriterijus, ir jie bus skirtingi. Kita vertus, laikinas veikimas įmanomas, tad įmonės gali tiesiog pamėginti pigiai padirbėti kitoje rinkoje", aiškina p. Kolyta.
Be to, verslininkams yra ir gerų žinių - paslaugų laisvės pažeidimus galės nustatyti ir nacionaliniai teismai, tad ginčai turėtų būti sprendžiami daug greičiau.
"Paslaugų laisvės įtvirtinimas reiškia, kad ją ginti turės ir nacionaliniai teismai, o ne tik Europos Teisingumo Teismas", VŽ sakė Stefanas Mikosis (Stefano Micossi), Europos politikos tyrimų centro, ES nepriklausomų ekspertų biuro, ekspertas.
Be to, paslaugų direktyva gerokai apribojo valstybių keliamus reikalavimus kitoje šalyje steigiamoms ES įmonėms. Nauja laisvė paslaugoms įsigalios per trejus metus nuo galutinio direktyvos patvirtinimo, preliminariai 2010 m.
