Pasyvaus namo langai
Pasyvaus namo kokybė, ypač langų klausimu, apibrėžiama taip: langų, atitinkančių pasyvaus namo standartus, šilumos izoliacija turi būti tokia gera, kad bet kokiomis šalčiausiomis sąlygomis vidaus temperatūra nuo paviršių temperatūros nesiskirtų daugiau nei 3,5 laipsnio.
Pasyvaus namo standartus atitinkantys langai gaminami naudojant tristiklį langų stiklinimą.
Energiją taupančios statybos lūžis Vokietijoj įvyko tada, kai buvo sukurti trijų stiklų šilumą izoliuojantys langai. Į tarpą tarp stiklų su metaliniu sluoksniu užpildomos dujos ir pasiekiamas šilumos perdavimo koeficientas 0,5 0,8 W/m²K. Jeigu norima pasiekti aukštą kokybę ne tik per įstiklinimą, bet ir visam langui, tai reikalingas gerai izoliuotas rėmas ir geras sujungimas. To rezultatas yra šiltas langas arba pasyvaus namo langas, kurio kasmetiniai energijos nuostoliai siekia mažiau nei 7 l naftos vienam m². Pastebėta, kad per pasyvaus namo langus dėl į vidų patenkančios saulės energijos (taip pat ir žiemą), šilumos nuostolių beveik nėra. Palyginus su įprastais langais šie langai sutaupo nemažiau kaip pusę per langus prarandamos šilumos. Šios kokybės langai tinka drėgnai, šalto klimato vidurio Europai. Rezultate - namas su menkais šilumos nuostoliais.
2 paveikslėlis. Pasyvaus namo langai, skersvėjis: dėl nežymaus temperatūrų skirtumo tarp langų paviršiaus ir patalpos oro temperatūros, oro greitis, kuris yra prie pat lango, krinta nežymiai. Prie grindų oras užlinksta: apie 10 cm atstumu nuo lango oras pasiekia apie 0,11 m/s. Tai nėra pastebima reikšmė. Jeigu lango izoliacija nėra gera, tai oro greičio reikšmės kyla. Todėl yra rekomenduojama po langais statyti radiatorius.
3 paveikslėlis. U paviršiaus šilumos perdavimo koeficientas. Pasyvių namų langų oro temperatūrinis svyravimas yra nepastebimas, o konventiškiems langams priešingai. Paveikslėlis iliustruoja skirtumą. Taip pat radiatoriai gali būti statomi prie vidinių sienų, nes vis tiek bus pasiektos komforto sąlygos.
Pasyvaus namo apšiltinimas
Šilumos izoliacija yra svarbiausia priemonė, kurios dėka pastatas sutaupo daug energijos ir tuo pačiu pagerina komforto sąlygas. Gera šilumos apsauga yra svarbus pasyvaus namo faktorius. Kiekvienas pasyvus namas yra apšiltinimo priemonių veiksmingumo pavyzdys. Pasyvus namas nefunkcionuotų, jeigu šilumos nuostoliai būtų dideli. Tik tokiu atveju net ir šalčiausią žiemą šildymo intensyvumas palyginamai mažas.
Šilumos nuostoliai per pastato konstrukcijas (išorines sienas, grindis, stogą) įvertinami šilumos perdavimo koeficiento (U) pagalba. Šis koeficientas parodo, koks šilumos kiekis pernešamas per tam tikrą laiko ir ploto vienetą, kai temperatūrų skirtumas siekia 1 K. Matavimo vienetas yra W/(m²K).
Jeigu norima paskaičiuoti sienos šilumos nuostolius, tuomet U vertę reikia diferencijuoti tarp ploto ir temperatūrinio skirtumo. Pavyzdžiui: tipinis nuosavas namas turi 100 m² išorinių sienų plotą. Esant dideliems temperatūriniams skirtumams vidurio Europoje lauko temperatūra žiemą siekia -12C?, o viduje 21 C?. Lentelėje matomos dėl skirtingų U verčių šilumos nuostolių reikšmės, kai šilumos netenkama per išorines sienas:
|
Šilumos perdavimo koef. U, W/(m²K) |
Šilumos nuostolių išeikvojimas W |
Metiniai šilumos nuostoliai kWh/(m²K) |
Metiniai kaštai (2005)
(eur) |
|
1,00 |
3300 |
78 |
429 |
|
0,80 |
2640 |
62 |
343 |
|
0,60 |
1980 |
47 |
257 |
|
0,40 |
1320 |
31 |
172 |
|
0,20 |
660 |
16 |
86 |
|
0,15 |
495 |
12 |
64 |
|
0,10 |
330 |
8 |
43 |
Šilumos nuostoliai turi būti kompensuojami per šildymą, nes kitu atveju vidaus temperatūra krinta.
Kompaktiška pasyvaus namo šildymo sistema gali be vargo paruošti apie 1000 W šilumos. Jeigu didžiąją dalį energijos išnaudoti skirta ne tik išorinėms sienoms, tai sienų U turi būti labai maža reikšmė: nuo 0,1 iki 0,15 W/(m²K).
Ką tai reiškia apšiltintam pastatui?
Viena yra aišku, kad tokios mažos U vertės gali būti pasiektos tik dėl labai geros šilumos izoliacijos.
Sekanti lentelė rodo, kokio storio turi būti išorinė siena, iš neapšiltintų medžiagų (t.y. be šilumos izoliacijos), kad pasiektų pasyvaus namo U vertę 0,13 W/(m²K).
|
Medžiaga |
Šilumos našumas (W/mK) |
Storis (m), kai U = 0,13 W/(m²K) |
|
Betonas |
2,10 |
15,80 |
|
Pilnavidurės plytos |
0,80 |
6,02 |
|
Blokeliai |
0,40 |
3,01 |
|
Spygliuočių mediena |
0,13 |
0,98 |
|
Porėtos plytos
Porėtas betonas |
0,11 |
0,83 |
Lentelė rodo, kad protingas sienų storis gali būti pasiektas tuo atveju, jeigu bus apšiltintas geromis šiltinimo medžiagomis. Atskirų medžiagų kombinacijos yra galimos, o kai kuriais atvejais netgi būtinos. Pavyzdžiui: iš išorės apšiltinto betono ar monolito siena su porėtu betonu ar mineralinių putų plokštėmis. Siena bus tuo plonesnė, kuo mažesnis bus šiltinimo medžiagų perdavimo koeficiento reikšmė. Su tipinėm šiltinimo medžiagom (mineraline vata, polistirolu, celiulioze) sienų storis siekia apie 30 cm. Su poliuretano putų plokštėmis šiltinimo storis gali sumažėti iki 20 cm. Vokietijoje, statybų srityje jau yra taikomos vakuuminės apšiltinimo medžiagos. Taip apšiltintos sienos yra ypač plonos.
Žurnalas "Mediniai namai" |
