Medinės statybos grupė
Vartotojo vardas Slaptažodis Įsiminti slaptažodį
2019 m. rugpjūčio 24 d.
Verslo naujienosStraipsniaiSpecialistai patariaKontaktai
Lietuvių kalba Anglų kalba
KLASTERIO ĮMONĖS
SKELBIMAI
PAIEŠKA
NARYSTĖ KLASTERYJE

Ką turi žinoti rąstinio namo statytojas

Turint gerai paruoštą ir apdirbtą medieną (rąstus) ir reikiamus įgūdžius statybinių technologijų srityje, galima įgyvendinti beveik bet kokį racionalų užsakymą ar pageidavimą. Lietuvoje šiuo metu populiarūs 1–2 aukštų su mansarda rąstiniai įvairios paskirties pastatai. Aukštesni pastatai kol kas dar nėra radę savo nišos, nors tokie namai labai populiarūs Rusijoje.

Statant rąstinį pastatą paprastai viskas suvedama į tradicines architektūrines formas: dvišlaitis stogas, stačiakampė ar daugiakampė išplanavimo schema. Dažniausiai pats rąstinis namas padiktuoja tam tikrus architektūrinius–konstruktyvinius sprendimus. Galima ieškoti ir šiuolaikiškesnių pastato formų, suteikiant jam neįprastą stogo konstrukciją, įvedant daugiau “atvirų“ stiklo sienų, keičiant į nestandartinį išplanavimą, ar derinant įvairių (skirtingų) statybinių medžiagų konstruktyvinius sprendimus. Bet tai nėra labai populiarūs sprendimai norinčiųjų statytis rąstinį namą žmonių tarpe. Paprastai tokio namo statytojas yra kiek konservatyvus senų (laiko patikrintų) ir nekintančių tradicinių vertybių vertintojas ir puoselėtojas. Tad dažniausiai šių dienų  žmonės renkasi tradicinio „sukirpimo“ rąstinius namus su tam tikra jau nusistovėjusia planine ir architektūrine išraiška.

Dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad pastatyti rąstinį namą tereikia mokėti kloti rąstą ant rąsto, iškirsti juose angas langams, durims, sustatyti iš gegnių balkių ir tašų stogo konstruktyvą. Vadovaujantis tokiais principais iš tiesų galima pastatyti namą, tačiau neįvertinus visų niuansų būdingų rąstinių namų statybai, pirmos klaidos pradės ryškėti jau po pirmų metų, o jų taisymas gali būti problematiškas ir kainuoti didelius pinigus. Suręstas rąstinis namas jau yra kaip vienalytis medinis organizmas, kuriam gydyti „žaizdas“ (t.y. taisyti klaidas), reikštų tam tikrą intervenciją į šią jau vientisą medinių rąstų struktūrą.

Norint išvengti galimų nesklandumų, reikia įvertinti:

  • kad yra būdingi tam tikri medienos (rąstų) „vaikščiojimai“, kurie pasireiškia jau surentus visą rąstinį pastatą. Svarbu žinoti, kad ne visas detales, mazgus galima nekintamai tvirtinti, nes ne vietoje sutvirtinti mazgai, prasidėjus medienos sėdimui ir „vaikščiojimams“, gali iššaukti tų vietų deformacijas, plyšius. Vėliau taisyti tokias vietas yra sunku, nes reikia  pakeisti tuos konstruktyvinius mazgus, o pastatytame rąstiniame pastate tai daryti ypač sudėtinga. Keičiant, stiprinant kažkurią tai tokio namo dalį, reikia įvertinti ir visą pastatą, nes rąstas tai ne plyta, kolona ar blokelis, kuriuos išėmus galima pakeisti kitais.
  • kad yra labai svarbu tinkamai paruošti ir parinkti medieną;
  • kad svarbu įvertinti visas apkrovas, jų pasiskirstymą per visus statinio aukštus. Nes tai vėliau įtakoja viso pastato taisyklingą ir tolygų sėdimą;
  • kad svarbi visų atliekamų darbų kokybė ir žinojimas bei pritaikymas praktikoje tam tikrų rąstiniams namams būdingų statybinių technologijų. 

Norint išvengti visų šių ir kitų galimų nesklandumų, kurie gali atsirasti nesivadovaujant rąstinių namų statybos principais, reikia viską įvertinti jau pirminėje būsimo pastato projektavimo ir statybos stadijoje.