Medinės statybos grupė
Vartotojo vardas Slaptažodis Įsiminti slaptažodį
2019 m. spalio 22 d.
Verslo naujienosStraipsniaiSpecialistai patariaKontaktai
Lietuvių kalba Anglų kalba
KLASTERIO ĮMONĖS
SKELBIMAI
PAIEŠKA
NARYSTĖ KLASTERYJE

Saugus kaminas - saugūs namai

Įrengiant kaminą individualiuose ar daugiabučiuose namuose svarbu, kad sistema būtų funkcionali ir saugiai pašalintų išmetamąsias dujas. Siekiant nesusidurti su įvairiomis kamino techninėmis problemomis, orientuojamasi į aukštos kokybės produktus siūlančius gamintojus, tačiau vien gero produkto nepakanka. Kaip kaminas veiks, labai daug priklauso nuo jo montavimo – tai turi būti atliekama griežtai laikantis gamintojo nurodymų ir statybos techninių reglamentų reikalavimų.

 

Ką reikia žinoti dar prieš įsigyjant medžiagas?

Kamino įrengimą būtina suplanuoti dar projektavimo stadijoje. Taip galima išvengti daugybės problemų ir sunkumų. Tačiau nepakanka nuspręsti, kurioje patalpoje ir kurioje vietoje kaminas turės būti. Reikia užtikrinti, kad jam ant stogo nekliudytų stogo gegnės ar antrame aukšte toje vietoje nebūtų įrengta pertvara.

Taip pat iš anksto patartina žinoti, koks prietaisas bus jungiamas prie kamino, nes nuo to priklauso, kokio kamino skersmens reikia. Dėl poros trūkstamų centimetrų gali tekti ieškoti naujos, kaminui tinkamesnės vietos.

Kita dar prieš montuojant daroma klaida – netinkamas medžiagų sandėliavimas. Pavyzdžiui, nuo atmosferinio poveikio neapsaugotas keramzito blokelis gali lengvai įmirkti. Jam išdžiovinti reikia nemažai laiko, tačiau dar blogiau, jei nusprendžiama darbus atlikti jam dar esant drėgnam. Įmirkęs blokelis nesugeria vandens, todėl neleidžia sustingti mūro skiediniui. Be to, blokelis tampa daug sunkesnis. Taigi sumontavus kelis tokius blokelius, visa konstrukcija ima krypti, laiptuotis, išsispaudžia skiedinio.

 

Pirmųjų kamino elementų montavimas

Kaminas dažniausiai montuojamas dar prieš įrengiant patalpą, kai dar neišlietos grindys, nenumatyta, kur bus „švarių“ grindų lygis – paskutinio dangos sluoksnio vieta. Prieš pradedant montuoti, būtina į tai atsižvelgti ir pakelti kamino pagrindą. Pirmasis kamino elementas turi vėdinimo angą, kuri eksploatacijos laikotarpiu turi būti visiškai atvira, taip užtikrinant optimalią kamino viduje esančios vatos ventiliaciją per vidinius kanalus.

Jei bent dalis vėdinimo grotelių uždengiama grindų dangos sluoksniu, ilgainiui klientui teks susidurti su nemaloniais padariniais. Jei kaminas montuojamas ant švarių grindų lygio, pakanka patiesti hidroizoliacinį sluoksnį, tačiau jei nenumatyta, kokio aukščio ir kokie bus grindų dangos sluoksniai, siūloma pirmąjį blokelį montuoti ant paaukštinto pagrindo.

Taip pat prieš pradedant montuoti būtina numatyti, kurioje vietoje bus valymo anga, ir užtikrinti patogų priėjimą prie jos, nes būtent ji yra vienintelis būdas kaminui patikrinti neatjungiant katilo.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų – katilo prijungimas prie kamino, numatomas netinkamame aukštyje. Kadangi iš katilo išeinantys karštieji srautai kyla į viršų, negalima daryti alkūnės, nukreiptos žemyn, nes taip iš karto sumažinama kamino trauka. Tokiu atveju tenka daryti papildomą jungtį, tačiau ne tokią patikimą kaip standartinė, be to, tam reikia papildomų išlaidų.

Keičiant katilą nauju, reikia atsižvelgti į jo technines ypatybes, nes jos gali skirtis nuo anksčiau buvusio katilo ir tokiu atveju kamino konstrukcijai bus daroma žala arba katilas funkcionuos netinkamai.

Kadangi jungiant katilą su kaminu naudojamos skirtingos medžiagos (kamino elementas yra keraminis, o katilo pajungimo vamzdis – plieninis), būtina atsižvelgti į tai, kad ir jų plėtimosi nuo šilumos koeficientai yra skirtingi. Dėl to plieninio vamzdžio išorinis skersmuo turėtų būti bent 1 cm mažesnis nei kamino vidinis skersmuo.

Sandarinti naudojama termoizoliacinė virvutė užtikrins nevaržomą plieninės jungties plėtimąsi dėl temperatūros ir sandarumą. Priešingu atveju, jei nepaliekama tokio skirtumo, dėl daug sparčiau besiplečiančio plieno keraminė jungtis gali įskilti, o eksploatuojant toliau – trūkis sugadins visus kamino keraminius vamzdžius.

 

Vatos vėdinimo kanalų svarba

Siekiant užtikrinti kamino ilgaamžiškumą, montuojant didelis dėmesys turi būti skirtas tinkamam vatos vėdinimui per vėdinimo kanalus. Mūrijant blokelius, būtina naudoti mūrijimo šabloną, kuris pateikiamas kartu su kamino komplektu. Uždėtas ant blokelio jis neleidžia skiediniui patekti ant vidinio blokelio krašto ir palieka maždaug 1 cm tarpą. Taip apsaugoma, kad į vėdinimo angas nepatektų skiedinio ir šis jų neužkimštų.

Kita su šia tema susijusi problema – netinkamas vatos montavimas. Montavimo instrukcijose nurodoma, kad į pirmąjį blokelį dedama vata turi tik atsiremti į jo apačioje esantį kondensacinį indą, o ne jį apgaubti. Nuleista žemiau ji užkemša galinius vėdinimo kanalus ir ilgainiui viena jos pusė įmirksta. Įmirkusi vata kaminui žalinga, nes tokiu atveju jos šilumos atidavimo koeficientas gerokai padidėja, o tai gali pakenkti keramikai ar sugadinti kamino išorės  apdailą.

Panaši klaida daroma ir valymo bei jungimo trišakių zonose – netinkamai išpjauta vata gali užkimšti vėdinimo kanalus. Dėl to svarbu vatą pjauti iki vėdinimo kanalų ribos, o ne kur nors per vidurį.

 

Pabaigoje daromos klaidos

Dar vienas pavojus kamino kokybei iškyla jį sumontavus, bet jo viršuje dar neuždėjus dengiamosios plokštės. Gamintojas komplektacijoje jos nepateikia, nes plokštės matmenys priklauso nuo kamino išorinės apdailos, lemiančios plokštės matmenis. Tačiau kamino viršūnę būtina apsaugoti nuo drėgmės – juk krituliai gali lengvai patekti į jo vidų ir sudrėkinti vatą.

Ant dengiamosios plokštės viršaus dedamas konusas, kurio apačioje esančios kojelės leidžia per jo apačioje esantį tarpą į vėdinimo angas patekti orui. Šį tarpą būtina palikti, nes kitaip nebus galimybės oro cirkuliacijai vėdinimo kanaluose vykti. Tačiau pastebima, kad kartais, nepasidomėjus šių kojelių paskirtimi, jos nulaužiamos, konusas prispaudžiamas prie dengiamosios plokštės, manant, kad taip būtina.  

 

Tinkamo tvirtinimo būtinybė

Esminių klaidų pasitaiko ir tvirtinant kaminą, kai daromos standžiosios jungtys. Kaminas visada turi galėti judėti vertikaliai, juk jis yra “save laikanti” konstrukcija ir juda kitaip negu visas pastatas. Tačiau horizontaliu jo stabilumu būtina pasirūpinti montuojant laikiklius ar tvirtinant perdangų zonose. Kamino stabilumas, jei jis išlenda virš stogo daugiau kaip 1,5 m, taip pat turi būti užtikrintas jį armuojant. Armuojami blokelių kampuose esantys kanalai ir tvirtinama skiediniu, tačiau jei kamino aukštis virš stogo daugiau kaip 2,5 m – būtina armuoti ir išorę.

 

Apie 90 proc. klaidų padaroma montuojant pirmuosius 3 m ir tai dažniausiai įvyksta dėl to, kad nesivadovaujama instrukcijoje pateiktais nurodymais. Iš tiesų sistemų montavimas visai paprastas ir būna tokių atvejų, kai klientas, nusipirkęs kaminą, jį susimontuoja pats.

 

Žurnalas „Mediniai namai“