Vėdinimo ir rekuperacinės sistemos įrengimas

Vėdinimo svarba

Pastaruoju metu vis dažniau susimąstoma apie patalpų vėdinimo svarbą. Patalpas vėdinti būtina, kadangi nuo patalpos oro kokybės priklauso joje esančių žmonių savijauta, sveikata bei darbingumas. Neišspręstas vėdimas ir prastas oras darbo vietose tiesiogiai susiję su žemu darbo produktyvumu, nesugebėjimu sutelkti dėmesį, nemiga, galvos skausmu ir bloga nuotaika. Toks pats neigiamas efektas kyla ir tuomet, kai vėdinimas yra, bet jis nebuvo apskaičiuotas pakankamam žmonių skaičiui.

Tam, kad oras patalpoje būtų švarus ir kokybiškas, jis neturi užsistovėti, todėl būtina blogą orą šalinti, o į patalpą paduoti šviežią. Gyvenamosiose patalpose oras turi būti pakeičiamas maždaug kas keturias valandas, o mokyklose, darželiuose bei panašiose įstaigose oras turėtų keistis tiek dažnai, kad anglies dvideginio koncentracija jame neviršytų higienos normų.

Blogai vėdinamos patalpos rodiklis yra CO₂ koncentracija ore. Kai ji viršija 1000 ppm, žmogus pradeda jausti diskomfortą, atsiranda aukščiau išvardinti nemalonūs pojūčiai. Be to, blogai vėdinamose patalpose tvyro ir kitos žalingos dujos bei medžiagos. Tai žmogaus organizmo išskiriami metaboliniai produktai, tokie kaip sieros vandenilis, amoniakas, indolas, lakiosios riebiosios rūgštys, įvairūs mikroorganizmai ir virusai. Blogai vėdinamos patalpos ore rasime ir medžiagų, kurias išskiria baldai, dažai, sintetinės dangos, buitinė  technika ir pan.: mechaninės dulkės, įvairūs kenksmingi aerozoliai, kvapai, neigiami jonai ir kt. Infekcinių ligų specialistai teigia, kad šaltuoju metų laiku padidėjantis sergamumas peršalimo ligomis ir gripu nėra tiesiogiai susijęs su vėsiu oru bei dargana; tiesiog tuo metu žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, o jei jos  prastai vėdinamos, virusai plinta itin greitai.

Projektuojant vėdinimo sistemas, yra numatoma, jog žmogui vidutiniškai reikia tiekti apie 36 m³/h oro. Tačiau faktiškai esant fiziškai neaktyvioje būklėje, vaikas ar paauglys sunaudoja 5-8m³/h, suaugęs sunaudoja apie 7-12m³/h, virtuvės gartraukis reikalauja daugiau – 600m³/h oro, sanitarinis mazgas iki 120 m³/h. Suprantama, kad per natūralius kanalus bei nesandarumus reikiamo oro kiekio užtikrinti neįmanoma.

Vėdinant natūraliai, oras cirkuliuoja per atidarytus langus, orlaides, ventiliacines angas, duris bei įvairius plyšius languose, duryse ir kt. Natūrali oro kaita vyksta dėl slėgio skirtumų, kuriuos lemia temperatūrų skirtumai patalpos išorėje ir viduje. Jeigu patalpoje temperatūra yra aukštesnė už aplinkos orą, šiltas oras kildamas į viršų pasišalina per ventiliacines angas arba langus. Į žemutinę patalpos dalį oras skverbiasi iš lauko. Taip vyksta natūrali oro cirkuliacija gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų periodu. Tačiau tai yra visiškai neekonomiška, nes be reikalo eikvojama šiluma, į patalpas iš lauko patenka triukšmas, dulkės, be to, nėra visuomet saugu laikyti langus pravertus, todėl, norime to ar nenorime, langus po kurio laiko turime uždaryti.

Kitas natūralaus vėdinimo trūkumas yra tas, kad šiltuoju metų laiku, kai patalpų oro temperatūra yra žemesnė arba vienoda su išorės temperatūra, oro cirkuliacija vyksta atvirkštiniu būdu arba visai nevyksta. Nesant temperatūrų skirtumo tarp patalpų ir išorės, natūrali ventiliacija atidarius langus praktiškai nevyksta ir išvėdinti patalpas įmanoma tik sudarius skersvėjį patalpoje, o tai nėra sveika bei sukelia diskomfortą.

Reikėtų paminėti, kad rąstiniuose namuose ventiliacija vyksta natūraliai, nes kvėpuoja pats medis, tačiau pakankamas šviežio oro kiekis nėra užtikrinamas. Kito tipo (skydiniuose, karkasiniuose)  mediniuose namuose vėdinimas yra tiesiog būtinas.

Mechaninės vėdinimo sistemos

Mechaninės rekuperaciniu principu veikiančios sistemos yra efektyvios, tačiau ne visada tikslinga jas diegti. Sistema yra gana sudėtinga, reikia į kiekvieną patalpą pravesti ortakius, įrengti pakabinamas lubas bei spręsti interjero klausimus. Nusprendus rekonstruoti pastatą, to įvykdyti dažnai neįmanoma. Rekuperaciniu principu veikianti sistema paduoda ir ištraukia subalansuotą kiekį oro; vadinasi, tolygiai vėdinamos visos patalpos, t.y. ir tos, kur tam tikru metu vėdinimo visai nereikia arba patalpos yra tuščios. Todėl, nors ir teigiama, kad rekuperacinės sistemos taupo energiją, grąžindamos dalį šilumos į šviežią tiekiamą orą, tuo pat metu jos dažnai eikvoja energiją bereikalingam vėdinimui. Todėl greičiau užsiteršia filtrai, o jų keitimas didina sistemos eksploatavimo kainą. Be to, galutiniam oro pašildymui vis tiek naudojama brangi elektros energija, arba naudojama katilo energija. Žinoma, yra galimybė kiekvieną patalpą vėdinti individualiai, bet tokia įranga dar labiau didina investiciją,. Patrauklu, kad tiekiamą orą galima filtruoti, tiekti pašildytą ar atvėsintą, tačiau aplamai rekuperacinės sistemos įrengimas ir eksploatacija yra brangu. Pavyzdžiui, paprasčiausios konfigūracijos sistemos 200m² ploto gyvenamajam namui kaina su rekuperatoriumi prasideda nuo 15 000 Lt, o įrenginiai užima daug vietos. Tokios sistemos efektyvesnės dideliuose komercinio tipo pastatuose, kuriuose visos patalpos eksploatuojamos numatytu intensyvumu ir laiko režimu.

Gyvenamuosiuose namuose, mokyklose, vaikų darželiuose, viešbučiuose, ligoninėse rekuperacinių sistemų įrengimas nėra efektyvus, nes atskiras patalpas čia dažnai reikia vėdinti skirtingu intensyvumu, ir ši sistema klientui tampa nepatraukli. Staigiai išaugus kai kuriose patalpose šviežio oro poreikiui (kūrenant židinį, įjungus gartraukį, susirinkus pilnai auditorijai žmonių, ir pan.) rekuperacinė sistema šios problemos išspręsti nebegali, kadangi tiekia ir ištraukia subalansuotą oro kiekį. Iškyla problema: kur gauti papildomą oro kiekį? Žinoma, staiga išaugęs oro poreikis bus kažkokiu būdu patenkintas – jis pritekės per natūralius oro šalinimo kanalus, ventiliacijos šachtas, t.y. per tas vietas, pro kur jis turėtų būti ištraukiamas. Apie oro kokybę tokiu atveju neverta ir kalbėti.

Susidūrus su šiomis problemoms, atsiranda būtinybė turėti lanksčią vėdinimo sistemą, kuri galėtų būti pritaikoma prie kiekvienos naudojamos patalpos poreikių bet kuriuo momentu.

Vėdinimo sistema oXygen - alternatyva rekuperacijai

Mažaaukščiams gyvenamiesiems namams ar panašiems objektams geriausiai tinka naujojo tipo vėdinimo sistema „oXygen“, kurią sukūrė šildymo prietaisų gamintojas „Jaga“(Belgija).

Oxygen sistemą sudaro oro tiekimo ir šalinimo įrenginiai, kurie kombinuojami su ‚‘Jaga‘‘ radiatoriumi „Low-H₂O“, CO₂ davikliu (klasėms ar auditorijoms, repeticijų salėms), programuojamu valdikliu, oro ištraukimo įrenginiu.

Šią sistemą yra paprasta įrengti, ją galima sumontuoti jau eksploatuojamose patalpose su egzistuojančia šildymo sistema, ortakių pravesti nereikia.

„oXygen“ vėdinimo sistemą sudaro:

- oro tiekimo įrenginys, kuris gali būti montuojamas į konvektoriaus korpusą,

- “oXygen master” valdiklis, kuris leidžia programuoti vėdinimo sistemą pagal poreikį,

- „oXygen“ CO₂ daviklis, kuris leidžia optimizuoti sistemos galimybes, reguliuodamas oro srauto kiekį pagal anglies dvideginio koncentraciją patalpoje,

- „oXygen“ oro ištraukimo įrenginys “Excaust unit”.

Pagrindinė  „oXygen“ sistemos dalis yra orą tiekiantis įrenginys, paprasčiausiai montuojamas į konvektorinį „Jaga‘‘ radiatorių virš šildymo elemento ir slepiamas po jo korpusu. Per išorinėje sienoje išgręžtą angą oras iš lauko filtruojamas, pamaišomas su pašildytu patalpos oru ir tiekiamas į vidų skirtingais greičiais, priklausomai nuo šviežio oro poreikio. Tokiu būdu patalpoje susidaro viršslėgis, kurio dėka senas oras pasišalina per natūralius vėdinimo kanalus - katilų, židinių dūmtraukius, sanitarinių mazgų ir virtuvių ištraukiamuosius įrenginius, kitas ertmes. Taip nedideliu tiekiamo oro pertekliumi užtikrinamas būtinas balansas tarp ištraukiamo bei tiekiamo oro. Tais atvejais, kai per natūralius vėdinimo kanalus norimos oro kaitos užtikrinti nepavyksta, naudojami „oXygen“ oro ištraukimo įrengimai (pvz., drėgnose baseino patalpose).

Didžiausias „oXygen“ sistemos privalumas – galimybė organizuoti vėdinimą kiekvienoje patalpoje atskirai, pagal poreikį, todėl ji ypač ekonomiška. Toks vėdinimas gali būti valdomas rankiniu ar automatiniu būdu. Programuojamas valdiklis leidžia reguliuoti oro kaitos intensyvumą bei įsijungimo/išsijungimo laiką savaitės laikotarpiui. Sistema tampa dar patrauklesnė, kai patalpos vėdinamos pagal drėgmės ar CO₂ daviklius. Tai leidžia padidinti vėdinimo sistemos efektyvumą, tausoja brangią šiluminę ir elektros energiją. Teisingai parinkus, ši sistema tampa ekonomiškesnė už rekuperaciniu principu veikiančias sistemas.

Vienas įrenginys tiekia nuo 30 iki 180m³/h lauko oro - prietaise sumontuotos oro užsklandos, kurios reguliuoja patenkančio lauko bei vidaus oro proporcijas. Vidinė  prietaiso pusė padengta garsą izoliuojančia medžiaga, kuri sumažina iš lauko sklindantį triukšmą net 39 decibelais. Tiekiamas oras filtruojamas III klasės filtrais, galima pritaikyti antialerginius filtrus. Sistema ekonomiška, paprastai sumontuojama, lengvai ekspoatuojama ir netriukšminga.

Pastatuose, kuriuose sumontuoti ne konvektoriniai radiatoriai ir nenumatoma jų keisti, „oXygen“ įrenginius galima montuoti atskirai konvektoriaus korpusuose arba už dekoratyvinės sienelės.

Sistemą galima integruoti į kompiuterinio valdymo tinklą ir valdyti per kompiuterį. Paprasčiausios konfigūracijos sistema 200m² ploto gyvenamajam namui kainuoja nuo 6000 Lt.

Taigi, galima drąsiai teigti, kad optimalios vėdinimo sistemos pasirinkimas garantuoja ne tik puikią savijautą ir komfortą, bet ir leidžia pasiekti ekonominį efektą.

Žurnalas „Mediniai namai“