Lietuvoje rstinis namas asocijuojasi su geru skoniu, solidumu, sveika gyvensena ir nepaprastu jaukumu, kur suteikia medienos natralumas, jos rat vairov ir kvapas. Ms alyje yra gilios rstini nam statymo tradicijos. Lietuviai nuo seno gyveno mediniuose, o tiksliau rstiniuose namuose. Tokie namai niekuo nedayti ir neimpregnuoti istovdavo imtus met. Kokia ta senoli gudryb? Ankiau mediena rstiniam namui bdavo atrenkama i ilgaamio miko ir tik iemos kirtimo. Namo sienoms naudodavo tik kietuosius branduolius. Mediena buvo plukdoma upmis tam, kad bt iplautos maistins mediagos ir joje nesiveist vabzdiai. O kokia mediena naudojama iandien? Medienos brangimo tempai labai dideli. Statyboms naudojama visa aliava, koki tik manoma pritaikyti. iuo metu rstini nam statybai ne visada yra naudojama iemos kirtimo mediena, o ir paios medienos kokyb abejotina, nes sunaudojama ir menkavert mediena - balana. Kiekvienas rstinio namo savininkas susiduria su fasado eksploatacijos sunkumais. Visi pageidauja, kad fasadas kiek galima ilgiau ilikt nepatamsjs, kad nesimest mlis arba grybai, kad medienoje nesiveist vabzdiai. Norint pasiekti ger rezultat btina labai atidiai rinktis daus ar da sistem mediniam fasadui apsaugoti ir reikia atkreipti dmes kelet faktori, lemiani dangos ilgaamikum.
Paviriaus struktra
Paviriaus struktra, kuri yra sukuriama apdorojus paviri, nulemia dangos ilgaamikum.
iurktus neobliuotas pavirius pasiymi labai geru absorbavimu ir gerai sugeria skystas mediagas. Supjauta mediena lengvai pasidengia plonasluoksnmis lazromis (skaidriais daais) arba sluoksnio ant medienos paviriaus nesudarania lazra, kuri kartu medien ir impregnuoja. Tirtesns konsistencijos dangos lieka kabti ore tarp atskir plaueli ir silpnai sukimba su pagrindu.
Obliuoti paviriai irykina taip vadinamus medienos kirius (sualojimus prispaudiant). iose srityse da sukibimas su mediena yra nepakankamai geras. Da sluoksnis paprastai yra nestoras, todl, sudrkus medienai, obliaus kirtimo vietos neproporcingai ibrinksta.
lifuoti paviriai yra geras pagrindas dangoms, jei lifavimo metu pavirius ne per daug subraiomas (nepaiauiamas), bei po lifavimo nuo paviriaus yra rpestingai nuvalomos ir paalinamos i medienos por dulks. Geras pagrindas daams taip pat yra faneruoti arba obliuoti paviriai. ie paviriai yra lygs, visai be paiaut plaueli ir todl gerai pasidengia bet kokiomis dangomis.
Atmosferos poveikis
Dang ilgaamikumas ir apsauginis veiksmingumas priklauso ir nuo atmosferos poveikio intensyvumo. Vidurio Europoje yra laikomasi nuostatos, kad iaurinei pastato daliai atmosferos poveikis yra nedidelis, taiau medins konstrukcijos dalys pietinje ir vjuotoje pastato pusje yra ypa stipriai veikiamos atmosferos veiksni. Praktikoje apkrovos slygos priklauso ne tik nuo atmosferos poveikio, bet ir nuo konstruktyvins apsaugos, pvz. nuo stogo isikiimo ar lait.
Apsauga nuo ultravioletini spinduli
medienos sudt eina apie 25 30 % lignino, kuris celiuliozs pluot suklijuoja kaip glaistas. Pats ligninas yra netirpus vandenyje. Taiau veikiant UV spinduliams, jis suskaidomas vandenyje tirpius komponentus, kurie besikaitaliojant medienos drgnumui gali bti iplauti. Tokiu bdu viruje esantys celiuliozs pluoto sluoksniai praranda savo tvirtum, o toks pavirius nebetinka daams kaip laikanias savybes turintis pagrindas. Tada storasluoksns lazros ir lako sluoksniai atoka dideliais plotais. Oras prasiskverbia tarp celiuliozs pluoteli ir kai atokusiose lako srityse atsispindi viesa, irykja pieno spalvos drumsta spalva. Smarkiai atmosferos veiksni paveiktas medienos pavirius tampa pilkas, nes tai yra tikroji celiuliozs spalva. Priklausomai nuo medienos ries, UV spinduliai gali prasiskverbti paviri iki 2 mm. Todl renkantis dang rinkinius, btina atsivelgti tai, kad dang sudt turi eiti pigmentai ar specials priedai, taip suteikiant btin apsaug medienai ir paiai dangai. Bespalvs arba silpnai pigmentuotos dangos techniniu poiriu negali utikrinti pilnos apsaugos nuo UV. Kuo daugiau dangos sudt eina pigmento, tuo geriau.
Dekoratyvumas
Dangos priimtinumui svarbiausi funkcij atlieka dangos dekoratyvumas, kadangi technins ir fizikins dangos savybs vizualiai yra nematomos, todl ir nra pastebimos. Yra trys da rys: bespalvs dangos, lazrins (skaidrios) pigmentins dangos, dengianios dangos.
Bespalvs dangos (bespalvs lazros ir lakai) atskleidia natral medienos atspalv ir jos struktr. Taiau jos netinka statybinms konstrukcijoms, kurias atmosferos veiksniai veikia tiesiogiai. Lazrins pigmentins dangos (lazros tvoroms, plonasluoksns arba impregnuojanios lazros, storasluoksns lazros) yra kompromisas tarp natralaus medienos atspalvio matomumo ir apsaugos nuo medienai kenksming UV spinduli. Da rinkiniai, kuri sudt eina labai maas dengiani pigment kiekis, sudaro lyg ir lazros spd, taiau i esms negali utikrinti medienos apsaug nuo UV spinduli.
Kadangi daniausiai mediena yra spalvikai vairi, todl gali skirtis atskir statybini konstrukcij atspalviai, nepaisant to, kad prie tai buvo paruoti pavyzdiai. Dl medienos bei dangos atspalvio kaitos, laikui bgant gali atsirasti spalviniai pakitimai. Naudojant dengianius daus, galima igauti beveik visus atspalvius; nors yra toki pigment, kurie yra link keisti savo spalv. Todl btina pasiteirauti gamintojo apie da atsparum UV spinduliams. Medienos ir statybini konstrukcij, esani lauke, apsauga turt bti svarbiau negu j dekoratyvinis efektas.
Parengta pagal UAB Restauracijos mediagos pateikt mediag
Daugiau...> Impregnantai ir daikliai
|
