iaurs ali popieriaus gamintojams paskelbus apie planus sumainti gamyb, aliavos tiekjai nerimauja, kad dar labiau kris celiuliozs ir popieriaus gamybai naudojamos medienos kaina rinkoje. Taiau ekspertai tam prieasi nemato ir sako, kad popiermedio kainas jau numu uragano Ervino padariniai.
Suomijos popieriaus gamintoja UPM pradjo pelningumo atkrimo program, kurios metu numatyta sumainti gamybos pajgumus ir iki 2008 m. pabaigos atleisti 3.600, arba 10% vis darbuotoj. Vien Suomijoje bendrov panaikins 3.000 darbo viet. Pagrindin UPM konkurent Suomijoje ir viena i didiausi popieriaus bei kartono gamintoj pasaulyje "Stora Enso" taip pat prane iemet Europoje atleisianti iki 5.000 darbuotoj.
Mik savininkai nuogstauja, kad i popieriaus rinkos milin veiksmai numu popiermedio, kurio i Lietuvos daugiausia eksportuojama iaurs alis, kainas. Vien dl UPM gamyklos udarymo 2006 m. III ketvirt ir tolesns bendrovs restruktrizacijos egls popiermedi ir skiedr paklausa sumas apie 600.000-800.000 m3.
Problemos nemato
Aidas Pivorinas, aplinkos ministro patarjas, tikina, kad vieno i celiuliozs fabrik udarymas Suomijoje medienos kainoms Lietuvoje jokios takos nepadarys. Pasak jo, UPM Lietuvoje turi antrin mon, kuri per metus nuperka apie 30.000-50.000 m3 popiermedio.
"takos gali turti Latvijos rinkai. Latvijos medienos tiekjai kasmet eksportuoja du tris kartus daugiau nei lietuviai", - sako jis.
Audrius Mikalauskas, "Stora Enso Miko" generalinis direktorius, tvirtina, kad realiai sunku prognozuoti, kaip dl numatomos celiuliozs ir popieriaus gamintoj restruktrizacijos keisis popiermedio kainos. Jo teigimu, rinkai jau kuris laikas inomi popieriaus gamintoj planai.
"Labai sunku vertinti, kiek t plan bus gyvendinta. Popiermedio eksportas gana svarus ir rykus. Jei pasikeis pasilos ir paklausos balansas, tai poveikis bus", - svarsto p. Mikalauskas.
Brangimas ruden
Abiej panekov nuomone, popiermedio kainos tebekrenta dl tebejuntamos uragano Ervino, kuris 2005 m. saus smarkiai ivart Skandinavijos ir Baltijos ali eglynus ir puynus, takos. Daugiausia nuostoli tada patyr Piet vedijos mik savininkai, ia iversta trej met kirtimo norma. Tai smarkiai sujauk medienos rink. Nuo to laiko Skandinavij eksportuojamo popiermedio kainos smuko tredaliu, madaug nuo 90 Lt/m3 iki 60 Lt/m3 iuo metu (r. grafik).
"Vien dl uragano takos Lietuvoje registruota 25% maiau mikotvarkos projekt, sumajo kirtim", - miko savinink reakcij kritusias kainas komentuoja p. Pivorinas.
Aplinkos ministro patarjas paymi, kad kitiems spygliuoi medienos sortimentams (pvz., rstams) uraganas neigiamos takos neturjo. Nors medienos pardavimai pernai ir buvo maesni, miko savininkai pernai gavo 10% daugiau pelno.
Pono Pivorino prognozmis, spygliuoi popiermedi kain didjimo jau galima tiktis treio ketvirio pabaigoje, kai skandinavai visikai utilizuos vjovart palikt medienos pertekli. Jam pritaria ir "Stora Enso Mikas" vadovas.
Rinkos dalyvi vertinimais, kainas spausti auktyn turt ir iaugsianti popiermedi, reikaling medienos ploki gamintojams, paklausa. i vasar Kazl Rdoje prads veikti naujas "Giri bizono" fabrikas, kuriam reiksi daug popiermedio. Pastaraisiais metais brangsta ir malkos, kuri vis daugiau reikia katilinms bei droli ploki fabrikams.
