Rusijos vyriausybs svarsto projekt, pagal kur per dvejus metus neapdorotos medienos eksporto muitus gali padidinti iki 80%. Taip siekiama paskatinti medienos apdirbim paioje Rusijoje, kurioje auga penktadalis viso pasaulio mik.
Pagal naujas taisykles jau nuo . m. liepos eksporto muitas neapdirbtai medienai i Rusijos gali bti padidintas 20%, taiau ne maiau kaip 10 EUR u m3. Nuo 2008 m. balandio muitai padidt iki 25%, bet ne maiau kaip 15 EUR, o nuo 2009 m. sausio 1 d. apvaliosios medienos iveimas i Rusijos gali bti ribojamas 80% muito dydiu. Pagal dabartines spygliuoi medienos eksporto kainas, kurios svyruoja tarp 3040 USD u m3, o lapuoi yra daugiau kaip 50 USD u m3, po dvej met Rusijos mikininkai galt pamirti neapdirbtos medienos eksport, - sako Rusijos analitikai.
Taiau, kaip paymi Rusijos spauda, jau iemet gali bti panaikinti apdirbtos medienos eksporto muitai tokiems gaminiams kaip celiulioz ar apdorota mediena. Lietuvos aplinkos apsaugos ministerijos patarjas Aidas Pivorinas V sak, kad Rusijos vyriausyb stengiasi perorientuoti alies miko pramon nuo pigios miko aliavos eksportavimo prie didels pridtins verts turinios produkcijos gamybos. Turint minty, kad Rusijoje yra penktadalis vis pasaulio mik, Rusijos pjautins medienos eksportas 2005 m. buvo maesnis u Lietuvos, - sak p. Pivorinas. Taiau patarjas daro prielaid, kad tokie dideli muit mokesiai nesigalios, nes medienos kaina tapt didesn nei Vakaruose.
Trksta medienos
V ra, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2006 m. spal pareik davs nurodym vyriausybei pateikti plan, kaip padidinti neapdorotos medienos eksporto muitus 20072009 m. Rusijos vadovas taip pat paragino mikininkus liautis spausti, kad bt taikomos mokestins lengvatos medienos eksportui.
Ekspertai paymi, kad nuo prajusi met iki 6,5% (bet ne maiau 4 EUR u m3) padidinti muitai neapdirbtai medienai jokio poveikio eksporto apimiai nepadar, eksportas tik dar labiau iaugo. Dabar Rusija usien parduoda 30% visos neapdorotos medienos. Rusijos medienos ir bald pramons moni asociacijos prezidentas Valerijus Saikovskis sako, kad dabar daug alies lentpjvi nedirba visu pajgumu dl medienos trkumo. Pigios aliavos trkumu skundiasi ir celiuliozs bei popieriaus gamintojai. Analitikai prognozuoja, kad pakeitus medienos politik perkamo miko kaina mas, itekliai taps prieinamesni, o medienos perdirbjai turs l pltrai. Dl to taip pat turt padidti importuotoj susidomjimas investicijomis pleiant medienos apdirbimo pramon Rusijoje.
Nukents suomiai
Taiau galimais rinkos pokyiais labiausiai susirpinusios suomi popieriaus ir celiuliozs pramons moni profesins sjungos vadina Rusijos iniciatyv prietaraujania Pasaulio prekybos organizacijos, kuri veriasi Rusija, normoms ir taisyklms. Dl padidint muit rus medienos eksportas Suomij gali smarkiai sumati. Medienos pramons grups Stora Enso Lietuvos padalinio generalinis direktorius Audrius Mikalauskas V sak, kad i Rusijos Stora Enso Mikas medienos nevea ir beveik niekada neve. Taip pat negirdiu, kad Lietuvoje kas bt priklausomas nuo rusikos medienos. Todl nemenki rus muitai Lietuvos miko pramonei didels takos neturs, - teig p. Mikalauskas. Jis patvirtino, kad, globaliai irint, tiek Stora Enso, tiek kitos Suomijos medienos kompanijos yra labai priklausomos nuo Rusijos medienos ir joms tai reik didelius struktrinius pokyius. Taiau p. Mikalauskas nenorjo splioti, ar koncernas Stora Enso ryis perkelti dal savo medienos apdirbimo pramons Rusija, nes kol kas nra jokios oficialios informacijos. Stora Enso Mikas daugiausia aliavos gauna i Lietuvos mik, taip pat importuoja i kaimynini Lenkijos ir Baltarusijos mik.
