„Bageta“, medienos apdirbimu užsiimanti nuo 1992 m., maždaug prieš 5 metus pradėjo gaminti sulankstomus padėklų kraštelius, vadinamąją vyrinę tarą. Šis gaminys atvėrė įmonei naujų plėtros galimybių, leido sparčiai didinti apyvartą. Nuo 2003 m. bendrovės apyvarta išaugo 2,3 karto. Pernai ji siekė 11,9 mln. Lt, šiemet tikimasi 15 mln. Lt apyvartos. „Bagetos“ veiklos pelningumas - per 10%.
Meškuičių bendrovė porą metų vyrinę tarą gamino vieno danų verslininko užsakymu, naudojosi jo įranga. Įsigijusi savo įrengimus ji išplėtė veiklą, surado naujų klientų. Įmonė 90% gaminių eksportuoja į Daniją, Suomiją, Vokietiją, Italiją.
Prieš 3 m. ji pradėjo bendradarbiauti su švedų kompanija IKEA, kuriai tiekia medinius padėklus bei gamina padėklus pagal specialius užsakymus. IKEA užsakymas sudaro 30-40%, sulankstomi padėklų krašteliai - 50-60% visos apyvartos. Bendrovė per mėnesį pagamina apie 30.000 vnt. vyrinės taros, apie 10.000 padėklų, 4.000 vnt. specialiųjų padėklų.

Didelė paklausa
„Vyrinės taros galėtume parduoti dvigubai daugiau, tačiau trūksta pajėgumų. Pernai gamybos apimtį padidinome 50%, šiemet planuojame gamybą išplėsti per 60%. Daugiau padėklų norėtų pirkti ir IKEA, tačiau nepajėgiame pagaminti. Manome, jog trečdalis apyvartos vienam klientui yra riba, didinti šią dalį būtų per daug rizikinga. Mūsų prioritetas - vyrinė tara, jei netrūks žaliavos, plėsime jos gamybą“,- teigia Arūnas Karalius, „Bagetos“ direktorius ir vienas iš savininkų.
Šiuo metu bendrovėje dirba 90 žmonių, iki metų pabaigos planuojama priimti dar 20 darbuotojų. Įmonė darbuotojus vežioja iš Joniškio, ji turi 3 mikroautobusus, rudenį ketina įsigyti dar vieną. Meškuičių bendrovė šiemet gamybos plėtrai ketina skirti rekordines investicijas - apie 3 mln. Lt. Gamybines patalpas žadama išplėsti 2,5 karto, pastatyti naują apie 3.000 m2 ploto pastatą, pirkti įrengimų. Pernai ir užpernai investuota maždaug po 1 mln. Lt.
„Bageta“ naudoja vietinę žaliavą, ją perka iš Šiaulių, Joniškio, Pakruojo, Biržų rajono bei kitų miškų urėdijų, apie 40% rąstų gauna iš privačių tiekėjų. Medienos pradeda trūkti, todėl bendrovė plečia žaliavos geografiją - pernai pradėjo bendradarbiauti su Tytuvėnų, šiemet - su Rokiškio miškų urėdijomis.
„Rąstų kaina per 3-4 mėn. padidėjo nuo 180 Lt/m3 iki 250 Lt/m3. Norėdami išvengti nuostolių su produkcijos pirkėjais pasirašome tik trumpalaikes sutartis. Sutartis, sudarytas su senesniais klientais, peržiūrime kartą per ketvirtį, su likusiais - kas mėnesį“,- tikina bendrovės vadovas.

Viską daro patys
Pono Karaliaus žodžiais, Lietuvoje yra maždaug 5 didesni vyrinės taros gamintojai, visi turi savo klientus, dėl jų nesipeša, tačiau konkuruoja dėl žaliavos. Stiprių gamintojų yra Latvijoje, tačiau jų kainos - apie 15% didesnės, tai Lietuvos įmonėms kol kas padeda konkuruoti.
„Latvijoje yra labai stiprių konkurentų – pavyzdžiui, viena įmonė gamina triskart daugiau vyrinės taros ir 5 kartus daugiau padėklų nei mes, o joje dirba tik apie 120 žmonių. Mes šį rudenį turėsime beveik tokį pat darbuotojų skaičių, tačiau nepasieksime nė pusės šios įmonės gaminamo produkcijos kiekio. Matome, jog dar turime daug ką padaryti ir daug ko siekti. Labiau automatizuoti gamybą, pirkti daugiau įrengimų iki šiol negalėjome, nes trūko gamybinių patalpų“, - tvirtina verslininkas.
„Bagetos“ strategija - atlikti visas operacijas, nuo rąsto pirminio apdirbimo iki gaminio.
„Ruošinių beveik neperkame. Kai pats viską darai, pasieki geresnę kokybę bei mažesnę kainą, gamyba gali būti lankstesnė ir stabilesnė nei perkant ruošinius. Dauguma smulkių lentpjūvių kol kas nesugeba garantuoti stabilaus aukštos kokybės produkcijos tiekimo, be to, jų prašoma kaina už ruošinius - didesnė nei mūsų sąnaudos jiems pasigaminti“, - aiškina p. Karalius.