Mediniø namø statyba ðiuo metu vertinama kaip viena perspektyviausiø individualios statybos rûðiø. Svarbiausi kriterijai, padedantys jai iðsilaikyti lyderiø pozicijose, yra ekologiðkos ir daugeliui gyventojø áperkamos medþiagos. Mediniai namai itin populiarûs tarp gyventojø, statanèiø poilsio sodybas. Ið medþio statomos ir kaimo turizmo sodybos, nes tokia statybinë medþiaga padeda sukurti ne tik estetiná vaizdà, bet ir statiná skoningai ákomponuoti á aplinkà.
Daþniausiai ið medþio ðiandien statomi ràstiniai, skydiniai ir karkasiniai namai, taip pat pirtys, pavësinës bei kiti maþosios architektûros statiniai.
Jø statybai gali bûti naudojama mediena ið egliø, puðø ir kitos rûðies medþiø. Taèiau Ràstiniø namø gamintojø asociacijos direktorius Darius Jokubauskas pabrëþë, kad mediniams vasarnamiams ir sodyboms labiausiai tinka puðies mediena.
„Lapuoèiø mediena netinka nei ràstiniams namams, nei pirtims, nei pavësinëms statyti. Ji yra prasta statybinë medþiaga, nes linkusi deformuotis, suktis“, – aiðkino D.Jokubauskas.
Jo teigimu, kai kurie spygliuoèiai irgi yra ne pati geriausia medþiaga statybai. Antai, eglë pasiþymi panaðiomis savybëmis kaip ir lapuoèiai – gali deformuotis. Todël ir ðios medienos nerekomenduojama rinktis mediniam statiniui ræsti.
Renkantis ràstus statybai, vertëtø atkreipti dëmesá á pjautiniø, klijuotø ir tekintø (apvaliø) ràstø ypatybes, kainas. Pigiausias kv. metras sienos ið tekintø ràstø, brangiausias – ið klijuotø ràstø.
Kita vertus, pastarosios rûðies ràstai turi ir dar vienà privalumà – ið lentø suklijuoti ràstai yra patvaresni. Todël ið klijuotø ràstø pastatytas namas ilgainiui nenusëda, mediena nesideformuoja. Stabilumo ðiems ràstams suteikia tai, kad mediena, ið kurios jie gaminami, yra gerai iðdþiovinama, suklijuojama.
Statybos ypatumai
Ràstiniai namai pagal gamybos bûdà skirstomi á tris tipus: rankø darbo, tekintø ràstø ir klijuotø ràstø. Nuo statinio tipo priklauso ir statybos darbø trukmë.
Ilgiausiai statomi rankø darbo ràstiniai namai – beveik 2–3 mënesius. Taip yra todël, kad viskas daroma rankomis – á statybvietæ atveþti ràstai èia pat yra apdirbami, taðomi, o jei skiriasi jø storis, lyginami, kad statant neliktø tarpø. Todël tokiu bûdu pastatyto namo kaina yra gana didelë. Kita vertus, rankø darbo namai yra vieni graþiausiø.
Kur kas greièiau iðkyla tekintø ràstø namai – per 2 savaites. Trumpiau sugaiðtama dël to, kad pagrindiniai darbai atliekami ne rankomis, o mechaniniu bûdu. Ið apdirbtø ir á statybvietæ atgabentø medþiagø belieka tik surinkti namà.
Klijuotø ràstø namai yra vieni patvariausiø. Taip yra todël, kad tokie statiniai renèiami ið ràstø, kurie pagaminti ið gerai iðdþiovintø ir tarpusavyje suklijuotø lentø. Tokio namo statyba – brangus malonumas.
Ðiltinimas
Jei ràstiniame statinyje norima gyventi ir þiemà, renkantis ràstus, vertëtø atkreipti dëmesá á jø storá bei iðsiaiðkinti, kaip geriausia pastatà apðiltinti.
Jei namas statomas ið mechaniðkai apdirbtø ràstø, tuomet jø storis turi bûti ne maþesnis kaip 18 cm. Statant vasarnamius, jei naudojami tokie pat ràstai, ðie gali bûti ir plonesni – 14 cm storio. O jei statyboje naudojami tekinti ràstai, jø storis turëtø siekti bent 22 cm.
Ar reikia papildomai ðiltinti pjautinius, tekintus ir klijuotus ràstus? Pagal statybos techniná reglamentà, juos reikëtø ðiltinti. Prieðingu atveju, nebus uþtikrinta reikiama ðiluminë varþa. Taèiau tai galioja tik statant gyvenamuosius namus. Statant vasarnamius ar pirtis, to daryti nebûtina.
Anksèiau tarpai tarp ràstø bûdavo uþpildomi samanomis. Dabar jos yra saugomos ir statyboje nebenaudojamos. Kaip alternatyvi medþiaga tarpams uþpildyti naudojami lininiai audiniai, vilna arba pakulos.
Interjeras
Statant ràstiná namà daþniausiai apdailai ir interjerui kurti naudojama kuo daugiau natûraliø medþiagø, medþio. Mëgstantys natûralumà, ràstø apdailos medþiagomis neslepia nei ið iðorës, nei ið vidaus. O tai yra privalumas, nes nereikia papildomai investuoti perkant kitas medþiagas. Ràstiniø namø interjerà paávairinti galima akmens ar molio plytø dekoracijomis.
Reèiau pastato vidus iðklojamas ðiuolaikinëmis apdailos medþiagomis. Vis dëlto, jei negalima be jø apsieiti, tai geriausia jas naudoti virtuvëje, vonioje ir tualete, sandëliuke.
Pagal tai, ar namas skirtas nuolatiniam gyvenimui, ar tik poilsiui, pasirenkamas ir interjeras. Pirmuoju atveju siûloma ðiltinti sienas, geriausia – ið vidaus. Jei interjere naudojamas gipso kartonas, jis tvirtinamas kaip ir mûriniuose statiniuose. O norint statiniui suteikti daugiau jaukumo, galima palikti atvirà konstrukcijà laikanèià lubø ràstinæ.
Jeigu namas skirtas tik poilsiui, ràstø apdailos medþiagomis daþniausiai neuþdengia. Taèiau kuriant toká interjerà, svarbu ið karto numatyti, kaip bus iðvedþiota elektros instaliacija, kaip paslëpti kiðtukiniai lizdai, jungikliai. Projektuojant lubø apðvietimà, laidus derëtø nutiesti per palëpës grindø konstrukcijà. Klojant grindis pirmame aukðte, praktiðkiausia naudoti keramines arba akmens masës plyteles. Daþytos, lakuotos medinës grindys – ne itin geras pasirinkimas. Pastarosios labiau derëtø antrame aukðte, palëpëje, poilsio ar miegamuosiuose kambariuose. Be to, tokiame interjere itin svarbià vietà uþima þidinys, sumûrytas ið akmenø ar plytø.
Stogai
Ràstinius namus galima apdengti keliø rûðiø stogais: nendriø, skiedrø, èerpiø, skardiniais arba apþeldinti.
Nendriø stogai jau nuo seno naudojami ràstiniø namø statyboje. Jie gali tarnauti 50–100 metø. Nendrës yra tvirtos, nes jø sudëtyje yra vaðko komponentø.
Skiedromis dengtas stogas anksèiau tarnaudavo 30–40 metø. Ðiø laikø skiedrø gamintojai dar per trumpai dirba rinkoje, kad galëtø árodyti jø medþiagomis dengtø stogø ilgaamþiðkumà. Taèiau ðiuolaikinës, maþiau degios, ultravioletiniams spinduliams atsparesnës ir nuo kitokio aplinkos poveikio impregnuotos skiedros gali tarnauti 50–70 metø. Ypaè, jei stogdengiai kokybiðkai atliko darbus.
Kokybiðkomis keraminëmis èerpëmis uþdengtas stogas daþnai tarnauja tiek pat, kiek ir namas. Keraminës èerpës – tai natûralus, ekologiðkai ðvarus, maþinantis radiacijos poveiká produktas. Gerai pagaminta keraminiø èerpiø danga laikui bëgant tik graþëja, statiniui suteikdama savito þavesio.
Stogà galima ir apþeldinti. Yra trys bûtini apþeldinimo sluoksniai. Apsauginis sluoksnis saugo hidroizoliacinæ dangà nuo ávairiausiø paþeidimø. Antrajame sluoksnyje drenuojamas susikaupæs vanduo, taip stogas apsaugomas nuo papildomos apkrovos, vandens pertekliaus. O treèiasis vegetacinis sluoksnis sudaro sàlygas augalams augti, taip pat nustato apþeldinimo sukeltà apkrovà stogo konstrukcijai.