Nendrėmis stogus dengiančių įmonių duomenimis, šia medžiaga kasmet uždengiama vis daugiau ne tik pavėsinių ar pirtelių, bet ir namų stogų. Prognozuojama, kad ir ateityje daugės žmonių, kurie namus dabins nendrių stogais.
Marius Šatkus, nendrinius stogus dengiančios Gargždų UAB "Damava" direktoriaus pavaduotojas nurodo, kad vis daugiau šalies gyventojų stogams renkasi tradicinę nendrių dangą. Tačiau didelio sujudimo šioje rinkoje specialistas tikina nepastebintis.
Pasak Alvydo Grendos, Kaišiadorių raj., Neprėkštos kaime, įsikūrusios UAB
"Tomaldras" direktoriaus, nendrinių stogų rinka nuo 2003 m. kasmet auga apie 20%. Užsakymų nestinga ir Lietuvoje, ir užsienyje.
"Lietuvoje žmonės gyvena vis geriau, tad gali sau leisti puošti sodybas.
Nendrėmis dengiame ir pavėsinių, ir namų stogus. Turime ir tokių klientų, kurie
statė pastatus regioniniuose parkuose, tad rinkosi tradicines medžiagas",–
kalba p. Grenda.
Rūta Gruzdytė, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Planavimo ir kadastro skyriaus vyriausioji specialistė, nurodo, kad tai, kaip turi atrodyti pastatas valstybiniame parke, nustato valstybinių parkų apsaugos reglamentai. Skirtingiems parkams taikomi reglamentai šiek tiek skiriasi.
"Bendras reikalavimas toks, kad rekomenduojama naudoti tradicines statybines medžiagas. Pavyzdžiui, jei saugoma teritorija yra pajūryje, rekomenduojama stogo dangai naudoti nendres. Tai nereiškia, kad ši stogo danga yra vienintelė, kurią galima naudoti. Paprastai reglamente išvardijama keletas variantų",– komentuoja p. Gruzdytė.
Tarkime, Asvejos regioninio parko apsaugos reglamente sakoma, kad pastatų
statybai ir apdailai rekomenduojama naudoti tradicines statybines medžiagas (medį, akmenis, molį, tinką ir kt.; stogo dangai – čerpes, nendres, gontus, skiedras, išorinei apdailai – tik medį, natūralų akmenį, molį, tinką).
Brangino žaliavos
Pasak įmonių atstovų, šiemet nendriniai stogai šiek tiek brango dėl didėjančių
žaliavų kainų bei brangstančių kitų gamybos sąnaudų. Lietuvoje 1 m2 stogo nendrėmis įmonės uždengia vidutiniškai už 175 Lt.
"Kaip ir kiti nendrinių stogų gamintojai, jaučiame žaliavų stygių Lietuvoje.
Patys pasigaminame apie 10% mums reikalingų nendrių. Kitą dalį perkame Lenkijoje",– nurodo p. Grenda. Didžiąją dalį žaliavų iš svečių šalių importuoja ir "Damava".
"Nendrės specialiai neauginamos, tad jų kokybė labai priklauso nuo gamtos
sąlygų. Lietuvoje jų yra labai mažai. Tiek kiek nendrių reikia mums, neįmanoma
pripjauti rankomis ežerų pakrantėse, o vieninteliai plotai, kuriuose gali
apsisukti technika, yra pamaryje. Ten ir pjauname dalį mums reikalingų nendrių",
– komentuoja p. Šatkus.
Prognozės palankios
Nendrinių stogų dengėjai viliasi jų veiklos plotų daugėsiant.
"Žmonės ne tik geriau gyvena, bet ir pakeliauja, apsidairo. Keičiasi jų suvokimas apie tai, kas yra estetišką, dera prie aplinkos. Juk Lietuvoje pradžia buvo nendriniai pirtelių, pavėsinių stogai, o dabar tokius stogus vis dažniau renkasi namams",– kalba p. Šatkus.
Anot jo, svarbu ir tai, kad Vakarų Europos šalyse nendrių stogas pakelia viso namo vertę: nendrėmis dengti namai brangesni nei tie, kurių stogai dengti kitomis dangomis.
Anot p. Grendos, įmonė sėkmingai bendradarbiauja su keliomis Olandijos įmonėmis. Užsakymų gauna ir iš Prancūzijos bei Danijos. "Damava" paslaugas taip pat eksportuoja į Vakarų Europos šalis.
"Tomaldras" 2003 m. nendrėmis uždengė apie 4.000 m2 stogų, pernai – apie 6.000 m2. Planuojama, kad šiemet nendrėmis bus uždengta 8.000–10.000 m2 stogų.
"Damava" kasmet nendrėmis Lietuvoje uždengia 15.000–20.000 m2 stogų. Dar maždaug tiek pat – užsienyje. Šiemet įmonė planuoja nendrėmis apdengti apie 40.000 m2 mūsų šalies ir užsienio namų stogų.
