Savivaldybių specialistai nurodo, kad valstybės remiamomis paskolomis domisi kiek mažiau žmonių nei ankstesniais metais. Priežastis – gerokai ūgtelėjusios nekilnojamojo turto kainos.

Šiemet valstybė skiria 150 mln. Lt paramą būstui įsigyti. Finansų ministerija pasirašė sutartis su SEB Vilniaus banku, "Hansabanku", "NORD/LB Lietuva" bei Šiaulių banku, kurie teiks valstybės remiamas būsto paskolas asmenims, turintiems teisę į valstybės paramą. Valstybė teikia subsidijas būsto paskolos daliai kompensuoti.

Norinčiųjų mažiau
Pasak Danguolės Netikšienės, Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėjos, norinčiųjų gauti valstybės remiamų paskolų būstui įsigyti paprastai nestinga.
Specialistė nurodo, jog pernai ir užpernai uostamiesčio gyventojams skirta po 8 mln. Lt paramos būstui pirkti. Šie pinigai ištirpdavo per mėnesį ar pusantro, nes žmonės valstybės pagalbos labai laukia.
"Pagal tai, kiek paraiškų gauname per dieną šiemet, matome, kad tempai yra kiek lėtesni. Gal stabdo tai, kad nekilnojamojo turto rinkos padėtis labai kebli.
Nauji būstai brangūs, senos statybos būstų kainos irgi jau vejasi naujų statinių kainas. Nedideles pajamas gaunančiai šeimai tampa sudėtinga susirasti būstą. Manau, šiemet pinigus išdalysime per 3–4 mėnesius",– prognozuoja p. Netikšienė.

Spragų yra
Anot p. Netikšienės, daugiau nesklandumų taikant įstatymą kildavo tik jį pakeitus. Pavyzdžiui, priėmus naująjį įstatymą 2003 m., į valstybės paramą būstui įsigyti nebegalėjo pretenduoti žmogus, kada nors turėjęs didesnį nei 14 m² būstą.
"Jei žmogus būstą turėjo iki vedybų, sukūrė šeimą ir pagal pajamas bei gyvenamąjį plotą galėtų pretenduoti į valstybės remiamą paskolą, naujasis įstatymas to daryti neleidžia. Gana griežti reikalavimai ir dėl turto bei pajamų ribų. Dėl šių dalykų taip pat kurį laiką kildavo problemų",– komentuoja p. Netikšienė.
Pasak specialistės, dabartiniame įstatyme dėl valstybės remiamų paskolų glumina tik vienas dalykas: negrąžinama paskolos dalimi gali pasinaudoti tik visiški našlaičiai, ne vyresni nei 35 metų amžiaus.
"Visišku našlaičiu laikomas asmuo, kurio abu tėvai mirė iki žmogui sukako 18 metų. Pagal kitus socialinės paramos įstatymus, visiški našlaičiai prilyginami su be globos likusiais vaikais. Jiems taikomos vienodos nuostatos ir dėl pašalpų mokėjimo, ir dėl išlaikymo valstybės sąskaita. Tačiau šiuo atveju be globos likę vaikai negali pretenduoti į negrąžinamą paskolos dalį. Tai yra didžiausia šio įstatymo spraga",– įsitikinusi p. Netikšienė.

Specialistė pasakoja ir apie vieną atvejį iš savo praktikos, kai klaipėdiečių šeima, auginanti cerebraliniu paralyžiumi sergančią dukrą, galėjo tikėtis tik paramos būstui rekonstruoti.
"Pagal įstatymą, neįgalų žmogų auganti šeima gali gauti paramą būstui rekonstruoti, kad jis taptų pritaikytas neįgalaus žmogaus poreikiams. Tačiau ši šeima gyvena 5 aukšte. Ką gi šiuo atveju reiškia rekonstrukcija? Ar tai, kad jie name turi įrengti liftą?",– kalba p. Netikšienė.

Verčiau paskubėti
Pagal įstatymą, ar žmogus gali tikėtis valstybės paramos, savivaldybė privalo nuspręsti per 10 darbo dienų nuo tada, kai gavo visus reikalingus dokumentus.
Tačiau savivaldybės išduota pažyma galioja tik 15 dienų.
"Per šį laiką žmogus turi spėti pasikalbėti su programoje dalyvaujančiais
bankais ir turi būti bent jau priimtas sprendimas dėl kreditavimo",– nurodo p. Netikšienė.
Audronė Griškonienė, Kauno miesto savivaldybės Valstybės paramos būstui įsigyti poskyrio vedėja, ramina, kad dėl laiko, per kurį žmogus susiras būstą, galima susitarti tiesiog su pasirinktu banku.
"Šie terminai numatyti tam, kad žmonės nedelsdami ieškotų būsto ir būtų galima kontroliuoti, ar viskas vyksta sklandžiai",– kalba p. Griškonienė.

"Bankui svarbiausia žinoti, kad žmogus gali pretenduoti į valstybės remiamą paskolą, ir gauti informacijos apie jo pajamas. Banko atstovai žmogui pasakys, kokio dydžio paskolą jis gali gauti. Tuomet per susitartą laiką reikia susirasti būstą",– darbų eiliškumą aiškina Daiva Kiburienė, pirmą kartą šiame projekte dalyvaujančio Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotoja.
Anot jos, pinigai turi būti išdalyti iki š. m. gruodžio 31 d. Tad specialistė įsitikinusi, kad šis terminas pernelyg trumpas ir kad žmonės gali nespėti pasinaudoti valstybės parama.
"Mūsų praktika rodo, kad žmonės ieško būsto metus ir daugiau. Žinoma, būna, kad randa ir labai greitai. Daug kas priklauso nuo pajamų. Jei žmogus stengiasi rasti pigesnį variantą, paieškos trunka ilgiau",– kalba Gabrielė Nutautaitė, UAB "Invalda Real Estate" pardavimo brokerė.
Anot jos, likvidžiausi yra butai senos statybos namuose, tad tokį variantą išsirinkti lengviausia. Ilgokai trunka, jei žmogus nori nusipirkti namą.

Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, teisę gauti valstybės remiamą paskolą būstui pirkti turi pilnamečiai našlaičiai iki 35 m.,  ar II grupės invalidai arba šeimos, kuriose yra I ar II grupės invalidų ar vaikas invalidas. Šiai grupei valstybė atlygina 20% suteiktos paskolos.
Finansų ministerijos duomenimis, subsidiją paskolos daliai atlyginti taip pat gali gauti jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų, šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų, ir šeimos, kurių vienas iš tėvų yra miręs.
Jiems valstybė atlygina 10% suteiktos paskolos.
Visi šie potencialūs valstybės paramos gavėjai turi atitikti valstybės remiamos būsto paskolos teikimo tvarkos kriterijus: asmens be šeimos grynosios metų pajamos prieš paramos teikimo metus neturi viršyti 24.000 Lt ir turtas – 40.000 Lt, šeimos (nepriklausomai nuo narių skaičiaus) grynosios metų pajamos – 36.000Lt
ir turtas – 80.000 Lt.

Siekiant visų 60 savivaldybių gyventojams sudaryti galimybę pasinaudoti valstybės remiamomis būsto paskolomis, bankams paskirstytas 150 mln. Lt paskolų limitas pagal savivaldybes.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas taikomas asmenims, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Asmenys, pageidaujantys gauti būsto paskolą ir mokėti ne mažesnį kaip 5% pradinį įnašą, turi jį apdrausti UAB "Būsto paskolų draudimas".
Subsidijos dydį (paskolos procentą) nustato savivaldybė pagal pageidaujančio gauti paskolą asmens pateiktus dokumentus. Pasibaigus metų ketvirčiui, bankai iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 d. pateikia duomenis apie išduotas paskolas Finansų ministerijai, ši per 8 darbo dienas perveda bankams pinigus.

Jei žmogus yra pasiėmęs lengvatinę būsto paskolą, jis, atsiradus jo teisei gauti valstybės paramą, gali kreiptis dėl subsidijos, kuri apskaičiuojama nuo paskolos likučio. Jei asmuo yra paėmęs komercinę paskolą ir jau įsigijęs nuosavybės teise tinkamą būstą, prašyti lengvatinės būsto paskolos nebegali.
Valstybės remiamą paskolą būstui įsigyti turintis žmogus gali pasinaudoti ir lengvata pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.
Paraiškas galima teikti tol, kol savivaldybė turi neišnaudotą lengvatinių būsto paskolų limitą. Tačiau reikia suspėti rasti būstą ir pasiimti paskolą iki metų pabaigos.