Pradėjus kloti namo pamatus į sklypą dažnai priguža svečių - suvažiavusiais ekskavatoriais pasipiktinusių kaimynų. Anksčiau su aplinkiniais gyventojais pradėję tartis statybininkai patiria mažiausiai nuostolių, kategoriškesni įklimpsta ilgam. Verslininkų teigimu, reikėtų nustatyti, iki kurio statybų etapo visuomenė gali reikšti pretenzijas. Jeigu statybos sustabdytos nepagrįstai, protestuotojai turėtų atsakyti.

Pasak Algimanto Nekrašiaus, UAB "IYT Kausta" generalinio direktoriaus pavaduotojo, jeigu statybų bendrovė imasi projekto miesto centre, iš anksto gali rengtis aplinkinių gyventojų pasipriešinimui.
"Nė vienų statybų senamiestyje nebuvo ramių. Tik prasideda kokie nors darbai sklype, netrukus prisistato ir bendruomenės atstovai", - p. Nekrašius tikina, kad pretenzijas gyventojai pradeda reikšti per vėlai - kai prasideda statybos. Susirūpinti jiems vertėtų anskčiau, tęsia specialistas, kelti klausimus, kai skiriamas laikas viešiesiems svarstymams.

Simas Ramutis Petrikis, UAB "Šiaurės miestelis" direktorius, sako, kad triukšmus keliančios bendruomenės kenkia šalies įvaizdžiui - atbaido investuotojus, dėl to naujos gamyklos pradeda kilti kitur, ten gyvenantieji gauna daugiau darbo.
"Dėl piketų Vilnius neturi aplinkkelio, dešimtmetį Kauno laisvoji ekonominė zona nejuda į priekį, ir dar labai daug būtų galima vardyti", - p. Petrikis įsitikinęs, kad piketai prie statybų yra mados reikalas, atėjęs iš JAV.
Pasak Tomo Bučo, "Invalda Real Estate" direktoriaus pavaduotojo, problemų kyla dėl to, kad žmonės sunkiai priima naujoves: "Nėra ko stebėtis. Juk prancūzai kadaise norėjo išsprogdinti Eifelio bokštą, bet susigyveno ir laiko tautos simboliu bei pasididžiavimu".

Paplitęs reketas
Robertas Dargis, UAB "Eika" vadovas, apibendrindamas susirinkimo prie apvalaus stalo su statybininkais, architektais, projektuotojais ir bendruomenių atstovais iškeltas problemas, gana opia vadino vadinamąjį bendruomenių reketą: "Ne viena statybų organizacija patyrė kaimynų spaudimą, tik reta nori pasakoti, nes, pradėjęs drumsti šiuos vandenis, nežinai, ko tikėtis".
Susirinkimo dalyviai pritaria, kad pastebėję pasidedančias statybas kai kurie gyventojai įsiveržia į svetimą sklypą, jaučiasi kaip šeimininkai, nes žino, kad turi galių - net ir labai trumpam sustabdę darbus pridaro verslininkams didelių nuostolių.

"Yra buvę ir pas mus tokių susidūrimų. Atėjo keli tokie bendruomenės atstovai ir pradėjo aiškinti, kad jeigu noriu statyti ramiai, turiu jam atriekti dalį sklypo. Sunkiai pavyko išaiškinti, kad jam pačiam naudingiau prašyti kitokio atlygio", - p. Dargis pabrėžia, kad nesąžiningai naudos prisidengę viešuoju interesu paprastai siekia asocialūs kaimynai, su normaliais žmonėmis susitariama civilizuotai.
Paprastai, pasak statybininkų, gyventojai išvardija, kokius darbus vystytojas turi atlikti mainais už ramias statybas - pakeisti butų langus, įrengti žaidimų aikšteles, sutvarkyti kiemus, perdažyti laiptines, įrengti stovėjimo aikšteles.

Pasak p. Bučo, žmonės iš investicijų į nekilnojamąjį turtą bumo Lietuvoje stengiasi išlošti naudos ir sau.
"Kartais susiduriame su piktybiškai nusiteikusiais bendruomenės nariais, keliančiais nepagrįstus reikalavimus. Gaila, bet tokiais atvejais visuomet norima gauti naudos sau, o ne bendruomenei. Tokie žmonės nesiklauso argumentų, kad pastačius ar atnaujinus objektą pakils ir jų turimo būsto kaina, bus sutvarkyta infrastruktūra“, - sako p. Bučas.

Barniai brangūs
Konfliktus su bendruomenėmis itin skausmingais kiekvienam objekto vystytojui vadina ir Jonas Ragauskas, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (NTPA) direktorius: "Statybininkai niekaip negali apsidrausti nuo tokių nesklandumų. Įstatymų spragos neleidžia nekaltai nukentėjusiems vystytojams prisiteisti net dalinio žalos atlyginimo".
NTPA duomenimis, lig šiol nė vienai statybų bendrovei nepavyko prisiteisti atlygio už neteisėtai nutrauktus statybos darbus, nes iš aplinkinių gyventojų, ginančių visuomenės interesą, verslininkai neturi teisės reikalauti kompensacijos.

"Bendruomenės niekuo nerizikuoja. Piketuoja, stabdo darbus, o prastovos, atsieinančios statybininkams milijonus, gula ant statybininkų pečių", - problemą nurodo p. Nekrašius.
Anot jo, išvengti nuostolių verslininkams pavyktų tik tuomet, jeigu jie imtųsi statybų bulvių lauke.
Pasak p. Šeštakausko, dėl sustojusių statybų patiriami milijonai nuostolių. Kiekviena prastovų diena mažina planuojamo statyti objekto pelningumą, o jeigu bylinėjimasis trunka metus ir daugiau - gali ir nebevertėti tęsti statybų.

"Statybininkai patiria nuostolių ne tik tada, jei gyventojai įrodo, kad jie neteisūs, bet ir tais atvejais, kai teisybė yra statybininkų pusėje", - Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas, pabrėžia, kad bendruomenės gali bylinėtis visiškai nebijodamos atsakomybės.
Po ilgų įrodinėjimų atitinkamoms institucijoms, kad įstatymai nepažeidžiami, ar net po bylinėjimosi teismuose statybos įmonės, pasak verslininkų, dažniausiai įrodo savo teisybę ir tęsia darbus.