iaulik bendrov "Miko proskyna" jau kelis mnesius tvarko vjavartas piet vedijos mikuose. Vygintas Maksimaviius, "Miko proskynos" direktorius, sako, kad darbo vedijoje dar metams priek. Tik usienieiams reikia profesional su sava gera technika.
Latvius ivijo lauk
i iem siauts uraganas Ervinas ivert apie 75 milijonus kubini metr piet vedijos mik. Lietuvoje iversta apie 900 kubini metr. Po uragano vedai pradjo kviestis pagalbon medkirius i visos Europos. Kvietim gavo ir iaulik "Miko proskyna", kuri vedij isive sav technik - medve ir medkirt - bei brigad miko operatori.
Taiau, pasak V. Maksimaviiaus, netrukus sustreikavusios vedijos profsjungos m ginti atvyklius lauk. "Buvo didelis sujudimas, ypa prie chaotikai suvaiavusius pjklininkus, nes be geros technikos jiems darbo nra. Ypa kliuvo latviams, kurie vedij suvaiavo pasenusia, i pai ved pirkta 15 met senumo technika. Ji nebeatitinka ekologini reikalavim. Tokias mainas policija stabd ir gaud keliuose", pasakoja bendrovs vadovas.
Vygintas Maksimaviius, "Miko proskynos" direktorius, teigia, kad profesionaliems medkiriams su gera technika atsiveria galimybs dirbti ir udirbti visoje Europoje.
Lietuviai spariausi
"Miko proskyna" prie kelerius metus viena i pirmj Lietuvoje investavo miko ruoimo technik, pavyzdiui, u medkirt mokjo 160000 eur. Todl dabar, anot V. Maksimaviiaus, tinka ir vedams.
Bendrovs vadovas pasakoja, kad iaulieius pasamd viena vedijos firma, atliekanti miko ruoos darbus privatiems asmenims. i kompanija atlieka tik organizacinius darbus ir iuo metu samdo septyniolika vedijos ir usienio brigad su sava technika.
Anot V. Maksimaviiaus, kompanijos efas nuolat lentoje ymi brigad rezultatus pagal ivetos medienos skaii. iaulieiai septyniolikos kompanij eilje - treti, nors dirba su silpnesne technika. Lietuviai es vertinami kaip labai sparts pjovjai.
"Darbas vedijos mikuose ne toks, kaip Lietuvoje. Ms vyrai priprat gauti atlyg u kubin metr, todl ir stengiasi. Net patys vedai ramina, primena, kad mums moka u valand", - sako "Miko proskynos" vadovas.
Valstyb sutvarko, draudimas apmoka
Dar vienas didiulis skirtumas tarp uragano padarini likvidavimo vedijoje ir Lietuvoje vedijos privai mik savininkai bdoje nepalikti.
Viena, visus kelius, privaiavimus, duobes ir valstybiniuose, ir privaiuose mikuose sutvarko valstyb. Antra, privai mik savinink patirtus nuostolius padengia draudimas (vedijoje 90 procent mik apdrausti). Draudimo kompanijos apmoka ir kitus nuostolius, patirtus dl uragano ar nutrkus elektros tiekimui. Anot V. Maksimaviiaus, sumokama net u aldytuve sugedusius produktus.
vedas neturi patirti ir kitoki nepatogum. Pavyzdiui, jei netoliese yra gyventojas, jis neleis, kad nakt jam t miko technika. Dl to, pasak V. Maksimaviiaus, iaulieiai ne kart turjo nutraukti naktin darb. "O pas mus niekas neklausia gyventoj, urdijos dirba, kada joms reikia."
iaulieiai stebisi vediko mentaliteto skirtumais. "Valstybin em nuo privaios skiria tik kaltas kuolas su herbu. Jei medis i valstybins ems nuvirto privatininko valdas, is turi visk suruoti, supjaustyti, ir pervilkti valstybs miko pus. vedas taip ir daro", - sako V. Maksimaviius, priddamas, kad lietuvis tikrai persivilkt med savj pus.
iauliei brigada vedijoje savo darbo spartumu gsdina vedus.
Atsiveria Europos mikai
Pasak V. Maksimaviiaus, lietuviams vedijoje u darb mokama tiek, kiek ir vietiniams. Pavyzdiui, prajus mnes medkirts darbininkas rankas udirbs 5700 lit, medves - apie 5000 lit.
Ruden "Miko proskynos" brigada su technika ketina grti namo, mat turi sudariusi sutari Lietuvoje. Taiau bendrov turinti pasilym dirbti vedijoje nuolat, o dabar, anot V. Maksimaviiaus, dar gavo kvietim nuolat dirbti Anglijos mikuose.
Usienieiams reikia tik profesional, todl prie sisdama darbuotojus usien, bendrov pirmiausia juos ibando Lietuvoje. Anot V. Maksimaviiaus, pradurta padanga ar neprofesionaliai dirbant sugadinta technika gali nusineti vis bendrovs peln.
vedijoje mediena atpigo
V. Maksimaviiaus iniomis, vedijoje mediena jau atpigo beveik dvigubai ir dabar kainuoja pigiau negu Lietuvoje.
Vakardienos iniomis, vedijoje egls ir puies rst supirkimo kainos buvo 110-130 lit u kubin metr, tarini rsteli - 83 litai u kubin metr, popiermedio 59 litai. Taiau i ios sumos dar iskaiiuojama po 40-55 litus u darb, o privatinink patirtus nuostolius padengia draudimas.
Labiausiai i to, pasak V. Maksimaviiaus, ketina pasipelnyti lentpjvs, kurios sandliuoja rstus, juos drkina ir ketina parduoti po trej met, kai mediena pabrangs.
Lietuvoje iuo metu i privatinink rstai perkami po 120-150 lit u kubin metr, tariniai rsteliai - po 85-90 lit, popiermedis - po 45 litus u kubin metr, urdijose kainos 15-20 procent didesns.
