Rąstinių namų statybą šiandien gal dar per drąsu vadinti aukso gysla, bet gyslele – jau glaima: jaukų kaimą primenantys natūralaus medžio namai Lietuvoje vis labiau populiarėja, o užsienio rinka, jeigu tik gamintojai sugeba jai įtikti, apskritai nepasotinama.
Lietuviai už rąstinį namą moka maždaug perpus mažiau negu Skandinavijos šalių gyventojai ar vokiečiai. Todėl šalies gamintojų svajonė – didinti ekportą. Tačiau ne visi pajįgūs tą padaryti: tam, kad vakariečiai liktų sužavėti, nepakanka vien lietuviškos medienos – reikia tą medį neprikaištingai paruošti ir gauti itin kokybišką produktą.

Didžiąją dalį eksportuoja
Gargžduose įsikūrusi UAB „Dolena“ rąstinių namų versle jau senbuvė – stato namus nuo 1994-ųjų. Lietuvos rinka bendrovei nėra itin aktuali – ji 95 proc. produkcijos eksportuoja į Vakarus. Pasak pardavimų skyriaus vadovės Vaidos Vendelytės, daugiausia paruoštų rąstinių namų keliauja į Skandinavijos šalis, Islandiją, Italiją.
„Skandinavai, susiradę mus internete, pirmiausia teiraujasi, ar džioviname medieną, - pasakoja ji. – Jiems tai itin svarbu, nes gaišti laiką peržiūrai ir sukti galvą, ką daryti su mėlynuojančiais rąstais, jie nenori. Lietuvoje ne tiek daug gamintojų džiovina medieną, taigi tai nemenkas pranašumas ir užtikrinta klientūra.
Standartinių namų „Dolena“ negamina – stato pagal individualius klientų brėžinius. Kainas irgi skaičiuoja individualiai: anot Vaidos, tai priklauso nuo medžiagų komplektacijos, vidinių sienų skaičiaus ir kitko. Gamybai bendrovė naudoja pušį, o rąstus apdoroja mašininiu arba rankiniu būdu.

Apdirbimo būdų ypatybės
Mašininio apdirbimo rąstiniai namai sudaro apie trečdalį visos produkcijos. Tokio apdirbimo rąstų sienos gali būti nuo 40 iki 140 mm storio. Statybos būdai trys: vienguba rąstų siena, dviguba rąstų siena su vidiniu ašiltinimu (kiekvienos sienos storis – po 4,5 cm, apšiltinimas – 10 centimetrų storio akmens vatos sluoksnis) arba vienguba rąstų siena su karkasu, apšiltinimu ir vidaus apdaila (gipso kartono plokštėmis, dailylentėmis ir pan). Rąstai atrenkami ir džiovinami gamykloje, po to išpjaunami pagal reikiamus matmenis ir paruošiami ręsti. Kiekvienas namas pastatomas gamykloje, todėl užsakovas gali patikrinti jo kokybę. Po to rąstai sunumeruojami, parengiamas sienų rąstų planas, o namas išmontuojamas transportuoti į statybos vietą.
Užkietėję medinių namų mėgėjai vertina ne mašininio, o rankinio apdirbimo rąstinius pastatus, kurie geriausiai rodo natūralų medžio grožį. „Dolena“ juos stato pagal tradicinius skandinaviškus metodus. Pirmiausia rąstai apipjaunami iš 2 pusių, kad sienos būtų vienodo storio – 15-20 cm, nulupama žievė, po to atrenkami ir džiovinami. Iš džiovyklos vežami į gamybos bazę, kur obliuojami, šlifuojami ir paruošiami namui ręsti, renčiama taip pat rankiniu būdu.

Koją kiša stereotipai
„Lietuvos gyventojai rąstiniais namais domisi vis labiau, bet, palyginti su užsieniu, domėjimasis dar labai menkas, - teigia Vendelytė. – Palyginti menka ir kaina. Koją kiša iš senų laikų likusi nuostata, kad rąstinis namas – skylėtas, kinivarpų sugraužtas, pačių šeimininkų nemokšiškai suręstas pastatas. Tiesa, šis požiuris keičiasi. Keisis ir kainos“.
„Keičiasi ir rąstinių namų paskirtis. Ir Giedraitis, ir Vendelytė teigia, kad vis daugiau medinių namų statoma ne poilsiui, o gyventi nuolat.