"Miškingumas Lietuvoje kasmet didėja, nes miškai užkariauja nenaudojamus dirvonus. Ateityje numatoma apželdinti dar kelis šimtus tūkstančių hektarų, nes Europos Sąjunga skatina mažinti žemės ūkio paskirties plotus",– pasakoja Stasys Mizaras, Lietuvos miškų instituto (LMI) direktoriaus pavaduotojas, LMSA garbės pirmininkas.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2 mln. ha miškų, miškingumas sudaro apie 31%. "Kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje – miškingumas šiek tiek didesnis. Tačiau, tarkim, Danijoje, jis tesiekia 15%. Jei papildomai bus užsodinti numatyti plotai, miškingumas Lietuvoje priartės prie 35%",– aiškina p. Mizaras.

Kasmet iškertama apie 6,5 mln. m³ medžių. Pramonėje daugiausia naudojama pušų, eglių, beržų. Nors ąžuolai labai paklausūs, tačiau jų pasiūla ribota, nes ąžuolynai tesudaro vos keletą procentų, o ąžuolus atsodinti kainuoja brangiau nei kitus medžius.
"Kol kas šalies medžių pramonės poreikius Lietuvos miškai gali tenkinti. Tačiau jei bus pastatyta medžio drožlių plokščių ir celiuliozės fabrikų, žaliavos reikės įsivežti",– sako LMI atstovas.

Šiuo metu apie penktadalis Lietuvos miškų niekam nepriklauso. Jie yra rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti ir kol kas neturi tikrų šeimininkų.
Rezerviniuose miškuose iš esmės leidžiama vykdyti tik sanitarinius bei jaunuolynų ugdymo (iki 20 metų amžiaus) kirtimus, o pagrindiniai kirtimai praktiškai neatliekama.

"Reforma artimiausiais metais turėtų būti baigta. Ji užsitęsė, nes trūko lėšų jai vykdyti. Nesutarimai tarp pretendentų į žemę – irgi vienas iš reformos stabdžių",– aiškina p. Mizaras.
Anot jo, medienos trūkumo problemą galėtų spręsti ir efektyvesnis jos naudojimas. "Pavyzdžiui, 1 mln. m3 medienos, tinkamos biokuro gamybai, galima gauti iš atliekų – nukirstų medžių viršūnių ir šakų. Vis daugiau įmonių jau išnaudoja šią galimybę",– tvirtina LMI atstovas.

Dr. Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas, mano, jog tai, kad nėra visiškai tenkinami perdirbėjų poreikiai, kaltas ir neūkiškumas bei nesubalansuoti reikalavimai.
"Lietuvoje kasmet priauga apie 12–14 mln. m3 medienos. Iškertama perpus mažiau. Net 30% miškų yra saugomose teritorijose. Pernelyg griežti aplinkosaugos  reikalavimai II grupės miškuose faktiškai neleidžia vykdyti jokios ūkinės veiklos. Todėl neišnaudojama daug galimybių, o pramonė stokoja žaliavos",– aiškina jis.

Šiuo metu 51% miškų yra valstybiniai, 32% priklauso privatiems savininkams, o likę 17% yra rezervuoti privatizuoti – grąžinti juos buvusiems savininkams.
"Vien iš pastarųjų būtų galima gauti po 1 mln. m3 medienos kasmet. Užsitęsęs miškų grąžinimo laikotarpis nubraukia papildomas pajamas ir miškų savininkams, ir valstybei, ir perdirbėjams",– sako p. Gaižutis.

Šiandien Lietuvoje yra apie 232.000 miško savininkų. Atkūrus nuosavybės teises jų bus apie ketvirtis milijono. Miško valdų mažiau – apie 186.000.
"Skaičiai nesutampa, nes dažnai miško valda grąžinama keletui bendrasavininkių ir formuojama kolektyvinė nuosavybė. O tai nėra geras reiškinys, nes vienas savininkas nori ką nors daryti, kitas negali, trečias neleidžia. Atsiranda panašių problemų, kaip ir bandant daugiabutyje pakeisti laiptinės duris.
Vieniems kaimynams jos pasirodys per brangios, kitiems – negražios, o tretiems naujų durų iš viso nereikia",– šypsosi asociacijos vadovas.

Vidutinė miško valda Lietuvoje yra 4,5 ha. Latvijoje, kaip ir ES, ji užima apie 12 ha, o Skandinavijos šalyse – net 50 ha. Pono Gaižučio nuomone, kai kuriems savininkams trūksta elementarių žinių apie mišką ir miškų ūkį, todėl perspektyvi išeitis – miško savininkams kooperuotis.
"Ir šis procesas jau įsisiūbuoja",– atkreipia dėmesį LMSA vadovas.

Specialistai tvirtina, jog Lietuvoje miškų nepritrūks ne tik dėl savaiminio apžėlimo, bet ir dėl griežtų reikalavimų iškirstus medžius atsodinti.
"Mišką privalu atsodinti per 3 metus. Apie 80% plynai iškertamų biržių privaloma atsodinti, likę plotai paliekami savaime atželti. Jei reikalavimų nesilaikytume, gresia baudos",– sako p. Gaižutis. Ponas Mizaras irgi patvirtina, jog miškuose – ir valstybiniuose, ir privačiuose – atsodinimo darbai vyksta sklandžiai.

Atsodinti 1 ha miško kainuoja 1.500–3.000 Lt. Į kainą įskaičiuota dirvos paruošimas, sodinukai, transportavimas, darbas. Didžiausią sąnaudų dalį sudaro darbas ir sodinukai. Brangiausiai kainuoja kirtimą atsodinti ąžuoliukais.

"Asociacija savininkams rekomenduoja pardavus mišką rezervuoti po 2.500–3.000 Lt vienam hektarui miško atsodinti",– teigia p. Gaižutis.
Specialistai prognozuoja, jog artimiausiu metu Lietuvoje medienos nepritrūksime. Tačiau išsprendus miško grąžinimo problemą, jos kelias iki medžio apdirbimo įmonių pasidarys trumpesnis ir lengvesnis.