Apdorojimo tikslas

Mediena yra puiki �aliava darbui, nat�raliai �siliejanti � m�s� gyvenam�j� aplink�. Tai tvoros, terasos, tilteliai ir kiti eksterjero, bei sodo puo�ybos elementai. Deja, medis kaip ir kitos �aliavos n�ra am�inas - jis gali p�ti, j� gali u�pulti kenk�jai, be to jis yra degus. Viso to galima i�vengti arba bent jau suma�inti aplinkos poveik� medien� tinkamai impregnuojant. Kokybi�kai impregnuota mediena gali i�likti nepakitusi 15 ir daugiau met�, netgi dr�gm�s ir lietaus s�lygomis. Pats geriausias b�das prailginti medienos gyvenim� - j� impregnuoti vakuuminiu giluminiu b�du.

Kaip tai vyksta

Apdorojimo �ranga susideda i� auk�to sl�gio cilindro (autoklavo) ir rezervuaro, skirto mai�yti ir laikyti chemin� tirpal�, kuris bus naudojamas procese. Trumpai tariant, impregnavimo procesas vyksta tokia tvarka:

1. Mediena yra patalpinama � auk�to sl�gio cilindr�.

2. I� cilindro pa�alinamas oras. Taip sukuriamas neigiamas sl�gis, reikalingas medienos l�steli� atsiv�rimui.

3. Pasiekus reikiam� sl�g�, apdorojimui skirtas chemikalas yra �leid�iamas � auk�to sl�gio cilindr�.

4. Kai cilindras prisipildo, auk�to spaudimo siurblys pakelia sl�g� iki reikiamo lygio (apie 12 bar�). �is sl�gis reikalingas tam, kad impregnavimo tirpalas �sigert� giliai � medien�.

5. Kai pasiekiamas pageidaujamas impregnavimas, tirpalas yra i�pumpuojamas atgal � rezervuar�, skirt� chemikal� saugojimui.

6. Cilindrui i�tu�t�jus, v�l sukuriamas vakuumas. �is procesas u�daro medienos l�steles ir pa�alina cheminio tirpalo pertekli�.

Tada impregnavimo procesas yra baigtas ir medien� galima i�imti. Po to mediena yra i�d�iovinama d�iovykloje, arba laikoma pastog�je kelet� dien�, kad aktyvioji impregnavimo med�iaga gerai u�sifiksuot� medienoje.

Impregnavimo procesas gali trukti nuo 30 min. iki 4 val., priklausomai nuo pasirinkto impregnavimo tipo, o taip pat nuo medienos r��ies, matmen� ir dr�gnumo. �is procesas gali b�ti atliekamas rankiniu b�du, ta�iau �iuolaikiniuose �rengimuose jis yra valdomas automati�kai.

Norimas impregnavimo ciklas programuojamas kompiuteriu. Kompiuteris siun�ia informacij� elektro sistemai kada �jungti ir i�jungti siurblius, atidaryti ir u�daryti sklendes (vo�tuvus).

Normos ir standartai

Medienos pirk�jas turi tiksliai nurodyti kokio impregnavimo jis pageidauja. Lengviausias b�das tai padaryti yra vadovautis EN standartu. �� standart� yra aprobav�s Europos Standartizacijos Komitetas ir jo privalo laikytis visos Europos S�jungos (ES) nar�s. Ta�iau, daugelis �ali� kol kas vis dar vadovaujasi savo vietiniais standartais, kurie buvo priimti dar prie� ES sukuriant EN standart�. Pavyzdziui, �iaur�s Europos �alys turi NTR standartus, Pranc�zijoje jie vadinami CTB+, Vokietijoje - DIN ir t.t. Prireiks nema�ai laiko, kol visos Europos �alys priims viening� EN standart�. EN standarto pagrind� sudaro 4 rizikos ir 8 skvarbumo klas�s. Rizikos klas�s apibr��ia kur bus panaudojama mediena:

1 klas�. Mediena, esanti tik sausoje aplinkoje.

2 klas�. Esanti po stogu.

3 klas�. Esanti lauke, bet nekontaktuojanti su �eme.

4 klas�. Turinti tiesiogin� kontakt� su �eme arba g�lu vandeniu.

Skvarbumo klas�s nurodo kiek giliai impregnavimo skystis �siskverbia � med�. P8 yra auk��iausia skvarbumo klas�, kuri rei�kia, kad chemikalas pilnai �siskverbia � balan�, t.y. visos medienos l�stel�s, i�skyrus �erd�, yra impregnuotos. Kad b�t� pasiektas pilnas �siskverbimas, prie� impregnavim� mediena turi b�ti i�d�iovinta iki 25 %. dr�gnumo. 4/P8 klas�s impregnavimas yra pats brangiausias ir naudojamas statybinei medienai, kuri� pastoviai veikia vanduo ir dr�gm�. Pavyzd�iui, tvoros stulpeliai, tilto ar terasos atramos.

Impregnavimo chemin�s med�iagos

Chemini� med�iag�, naudojam� vakuuminiam medienos impregnavimui, pagrind� sudaro varis ir priedai. Labiausiai paplit� chemikalai yra �Osmose�, �Tanalith�, �Wolmanit�. Taip pat yra chemikal�, kuri� pagrind� sudaro vario ir chromo mi�inys. �ie produktai pigesni, ta�iau grei�iausiai i�nyks i� rinkos, kadangi ES ketinama u�drausti chrom� kaip pavojing� aplinkai. Chemin� tirpal�, naudojam� impregnavimui sudaro tik keli procentai aktyvi� chemikal�, visa kita � vanduo.

Chemini� med�iag� gamintojai pateikia rekomendacijas, koks kiekis (kg/m3) chemikal� turi b�ti naudojimas kiekvienai rizikos klasei. Impregnavimo kompanijos tur�t� informuoti savo klientus d�l rekomenduojamo chemikal� kiekio ir koncentracijos, priklausomai nuo to, kur bus naudojama mediena. Chemikal� kiekis yra labai svarbus, nes nuo jo priklauso medienos savyb�s ir impregnavimo kaina.

Impregnavimo kaina

Impregnuotos medienos naudojimas lauko s�lygomis yra gera investicija. Tvora ar terasa tarnaus �ymiai ilgiau ir atrodys geriau. Standartinei 10 m2 terasai pagaminti sunaudojama ma�daug 0,5 m3 medienos, o tai rei�kia, kad visos terasos impregnavimas kainuos apie 50 Lt. Taipogi labai svarbu impregnuoti statybin� medien�, kadangi med�io grybai (fungus) veisiasi ant neimpregnuotos medienos ir j� sporos sukelia alergij�, astm� ir t.t. Impregnavimo kaina yra menka, palyginus su tuo, kiek kainuoja �mogaus sveikatos.

Kontrol�

Eiliniam pirk�jui sud�tinga nustatyti, ar mediena yra tinkamai impregnuota ir ar panaudotos tinkamos chemin�s med�iagos. Impregnavimo kokyb� tiesiogiai priklauso nuo impregnuojan�io �mogaus �ini� ir patirties. Kad � rink� nepatekt� prastai impregnuota mediena, Lietuvos medienos impregnuotoj� asociacija inicijavo instituto, kuris gal�s vykdyti kokyb�s kontrol� ir suteikti sertifikatus impregnavimo kompanijoms, �k�rim�. Visai impregnavimo pramonei svarbu, kad pirk�jai pasitik�t� produkto, kur� jie perka, kokybe. Institutas, kuris bus visi�kai nepriklausomas nuo gamintoj�, prad�s savo veikl� jau �iais metais.

Aplinkosauga

Kaip ir kiekvienai kompanijai, dirban�iai su chemin�mis med�iagomis, impregnuotojams taikomos labai grie�tos taisykl�s. Chemines med�iagas, naudojamas impregnavime, gamina pasaulyje �inomos kompanijos, kuri� produktai yra i�bandyti ir patvirtinti. Impregnuota mediena n�ra �alinga aplinkai ir nekenkia �mon�ms. Impregnavimo procesas yra u�dara sistema, chemikalai nepatenka � aplink�.