vedijos mik savininkai paskelb, jog baig ivalyti uragano "Ervino" 2005 m. saus paliktas vjovartas, taiau lietuviai nebelink eksportuoti popiermedio Skandinavijos alis, mat paklausa gerokai iaugo vietos rinkoje, tad laukiama ir rudeninio medienos kain augimo.
Torbjornas Andersonas (Torbjorn Andersson), vienos stambiausi vedijos miko savinink organizacijos "Sodra" prekybos vadovas, sako, jog uragano "Ervinas" padariniai jau likviduoti. Pasak jo, rugsj medi vjovart lygis normalizuosis ir sudarys 8090% prastos sezono normos.
"Pirmiausia bus kertami beveik nenukentj nuo stichijos mikai. Kai kurie mik savininkai parod savo solidarum ir atidjo kirtim, kol visuose mikuose bus panaikinti audros padariniai", pasakoja jis.
"Verslo inios" primena, jog 2005 m. sausio 89 d. per Baltijos alis ir Skandinavij pras uraganas "Ervinas" ir jo paliktos vjavartos smarkiai sujauk medienos rink. Dl ios prieasties sumajo medienos, ypa spygliuoi popiermedio, paklausa. Po uragano Skandinavijos celiuliozs fabrikai nutrauk popiermedio import, o ios produkcijos kainos Lietuvoje, brangstant malkoms, beveik susilygino. Daugiausia nuostoli tada patyr Piet vedijos mik savininkai, ia iversta trej met kirtimo norma. Nuo to laiko Skandinavij eksportuojamo popiermedio kainos smuko tredaliu, madaug nuo 90 Lt/m3 iki 60 Lt/m3.
Skandinavija nebedomi
Audrius Mikalauskas, UAB "Stora Enso Mikas" generalinis direktorius, taip pat patvirtino, jog "Ervino" iverstos medienos jau nebeliko.
"Ervino" atsarg" jau praktikai nebeliko, taiau dar sunku prognozuoti, kada kainos oktels vir. Tiesiogini prielaid tam yra, svarsto p. Mikalauskas. Gamyklos dirba visu pajgumu, taiau aliav joms kol kas pakanka".
Ponas Mikalauskas prognozuoja, jog medienos kainos pakils tik tada, kai bendrovs pajus aliavos trkum.
"Tiktina, jog medienos pritrks jau artimiausiu metu, taiau vargu ar jos trkumas bus kompensuojamas pasitelkiant pagalb Baltijos ali rink. Kaip inia, mes skandinavams esame brangiausias aliav altinis", tvirtina V panekovas.
Riardas Kvekas, UAB "Ekomediena" komercijos direktorius, teigia, jog popiermedio poreikis gro "prieuraganinius" laikus.
"Popiermedio poreikis ir Lietuvoje, ir Lenkijoje didja, todl iki iemos kainos turt stabilizuotis, taiau abejoju, ar lietuviko popiermedio prireiks Skandinavijos alims", svarsto p. Kvekas ir priduria, jog "didjani apetitu" pasiymi btent Lietuvos medienos rinka.
Ponas Kvekas prisimena, jog iki uragano daugiausia popiermedio i Lietuvos buvo eksportuojama iaurs alis.
Anot jo, rugsjo pabaigoje paleidiamas naujas Giri bizono medio droli ploki fabrikas, kuriam per metus reiks apie 800.000 kietmetri.
"is faktas lems paklaus, o paklausa ijudins kainas, mano "Ekomedienos atstovas.
