|
Europos Parlamentas trečiadienį priėmė Paslaugų direktyvą, kuri pašalina teisines kliūtis laisvai teikti paslaugas kitose ES šalyse narėse. Tačiau priimtas direktyvos variantas nebeapima pradiniame dokumento projekte egzistavusio vadinamojo "kilmės šalies" principo, kuris leistų kitoje šalyje veikiančiai bendrovei taikyti savo šalies teisę.
Direktyva palengvina darbą užsienyje Lietuvos statybos bendrovėms, asmenims, teikiantiems santechnikos, kirpimo, laisvalaikio, turizmo paslaugas, tačiau neapima transporto, sveikatos priežiūros, socialinių, elektroninių ryšių ir kitų paslaugų. Direktyva nurodo, jog paslaugų tiekėjams nebereikia atidarinėti biuro šalyje, kurioje jie laikinai teikia paslaugas. Šis dokumentas neturi įtakos nei įdarbinimo sąlygoms, įskaitant ilgiausia darbo laiką, minimalią užmokesčio normą, nei socialinių partnerių santykiams, įskaitant teisę derėtis ir sudaryti kolektyvinius susitarimus. Darbo užmokesčio klausimas reguliuojamas atskira ES direktyva. Nuo 2007 metų įsigaliojanti direktyva į šalių narių teisę turės būti perkelta per trejus metus.
"Aukštą paslaugų kokybę už konkurencinę kainą turėtų garantuoti Paslaugų direktyva. Deja, dar ne ši", - tvirtino Lietuvos europarlamentarė Ona Juknevičienė.
Visgi europarlamentaras Šarūnas Birutis sakė, kad šia direktyva žengiamas "tvirtas, nors ir mažas žingsnis į priekį" atveriant paslaugų rinką.
Apie 70 proc. ES narių BVP sukurianti paslaugų rinka iki šiol buvo varžoma kai kurių šalių taikomos protekcionistinės politikos. ES šalių ministrai paskutinį palaiminimą - pritarimą Paslaugu direktyvai - turėtų tarti gruodį. |
