Visą vasarą kaltinimais besisvaidę medienos pardavėjai ir pirkėjai pirmadienį turės pažiūrėti vieni kitiems į akis iki lapkričio 19 d. pirkėjai turi pateikti savo pasiūlymus urėdijoms. Smulkiajam ir stambiam verslui nesusitarus, pagal kieno sukurtas taisykles bus žaidžiama, mediena bus prekiaujama pagal jau trečius metus galiojančią tvarką.
Generalinės urėdijos organizuotame pasitarime dėl medienos pardavimo apsilankęs vienas smulkusis medienos perdirbėjas išeidamas mestelėjo: apstu kyšančių įvairių interesų ausų, o aiškiau netapo.
Taip yra kasmet. Rudenį lyg pabaidytas varnų pulkas visi išsisklaido, o nutūpia, kaip kam papuola, vaizdžiai medienos pirkimo procesą apibūdina Zdislovas Truskauskas, aplinkos viceministras.
Anot jo, Vyriausybė yra patvirtinusi 20092013 m. kirtimo normas, struktūrą. Šiam laikotarpiui pirkėjai turėtų sudaryti ilgalaikes sutartis ir įtampa atslūgtų.
Tačiau Ūkio ministerijos prognozės neguodžia: iki 2010 m. medienos poreikis dukart viršys Lietuvos miškų galimybes jį patenkinti. Nes, pasak Benjamino Sakalausko, generalinio miškų urėdo, medienos pramonės modernizavimas nebuvo derinamas su tiekiamos medienos struktūra: miškininkai pajėgūs pateikti brandžią medieną, o perdirbėjams reikia prastesnės žaliavos.
Kad būtų paprasčiau dirbti, jau kelintus metus Generalinė miškų urėdija siūlo pasirašyti ilgalaikes pirkimo sutartis, tačiau jos nepopuliarios. Nors pagal ilgalaikes sutartis šiemet buvo parduota apie penktadalis visos medienos, retas, ypač kainoms krintant, rizikuos praėjusio pusmečio kainomis sudaryti sutartis ateinančiam pusmečiui, juolab kad Ukrainoje, Baltarusijoje ar Latvijoje galima rasti pigesnės medienos.
Sviestas seneliui
Nors šiemet buvo užsimota keisti apvaliosios medienos prekybos taisykles, stambieji ir smulkieji perdirbėjai, kiekvienas plėšdamas aiškiai per mažą antklodę į savo pusę, taip ir nesugebėjo suderinti interesų.
Pavyzdžiui, Raimundas Beinortas, asociacijos Lietuvos mediena direktorius, papasakojo istoriją apie tai, kaip karo metu jo močiutei, susirgusiai tuberkulioze, gydyti vokiečiai skyrė sviesto. Tačiau sviestas buvo atiduodamas seneliui. Nors pasakojimas nebuvo paaiškintas, akivaizdu, kad visa, kas geriausia, turėtų atitekti stipriausiam šeimos, arba šiuo atveju šalies ekonomikos, maitintojui.
Apsirūpinimą mediena reikėtų sieti su nacionaliniu požiūriu orientuotis į medienos sektorių, nes čia esame lyderiai, esame pranašesni už kaimynus, įsitikinęs asociacijos atstovas.
O Generalinei urėdijai pateiktame asociacijos Lietuvos medienos siūlyme jau kalbama visai be užuolankų sudaryti ilgalaikes sutartis turi teisę medienos produktų pramonės įmonės, kurios per praėjusius 7 m. investavo į medienos produktų pramonę Lietuvoje ne mažiau kaip 25 mln. Lt. Jiems turėtų atitekti ne mažiau kaip 80% metinio medienos pardavimų kiekio.
Dainius Šlekonis, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Smulkiojo ir vidutinio verslo komiteto vadovas, IĮ Medis savininkas, piktinasi, kad pagal tokį projektą visi smulkieji, kurie perka, parduoda, praktiškai liktų už borto.
O gyvuotų didžiosios įmonės, užsitikrinusios sau tiekimą. Nors Panevėžio apskrityje yra nemažai medienos ir miškų pramonės įmonių, tačiau tokių investicijų nėra padariusi nė viena iš jų, tikina jis.
Dienos kaina 0,5 mln. Lt
Laimas Devetinas, UAB Girių bizonas generalinis direktorius, gąsdina vienos dienos prastova įmonei kainuotų daugiau kaip 0,5 mln. Lt, todėl dažnai už medieną mokama urėdijų prašoma kaina.
Jei kalbėtume apie perkamus kiekius įsipareigojimai vykdomi, o jei apie kainą mūsų artimiausi konkurentai perka medieną pigiau, skaičiuoja p. Devetinas. Jis vis dėlto planuoja, kad 2008 m. įmonė iš urėdijų pirks iki 300.000 m3, arba maždaug 38% visos reikalingos medienos.
Smulkieji perdirbėjai reikalauja, kad taisyklės leistų sudaryti ilgalaikes sutartis ir įsigyjantiems nedidelius medienos kiekius, taip pat neparduoti vienam pirkėjui daugiau kaip 40% visų sortimentų kiekio.
Jei prekyba mediena bus skaidri, medienos visiems turėtų užtekti, guodžiasi Aleksandras Kravcovas, smulkiesiems perdirbėjams atstovaujančios Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.
Bet miškininkai optimistinių nuotaikų nepuoselėja medžio plokščių ir biokuro poreikis didesnis, nei jie gali šį poreikį patenkinti.
