|
Kalbos apie medienos pramonės krizę, kurias lydi bankrutuojančios gamyklos, UAB Vakarų medienos grupė užmojų statyti medienos plaušo gamyklą Alytuje netrikdo. Projektas bus vykdomas vietoje planuoto celiuliozės fabriko Dzūkijos sostinėje.
Vietoje mistinio celiuliozės fabriko projektuojama ir kitais metais bus pradėta statyti vidutinio tankio medžio plaušų gamykla. Kitos tokios Lietuvoje nėra. Pasiūlėme šiuolaikinį projektą, integruotą į Lietuvoje veikiančią statybos ir baldų pramonę. Kursim tai, kas realiai didina pridėtinę vertę, aiškina Sigitas Paulauskas, Vakarų medienos grupės valdybos pirmininkas. Anot jo, šios gamyklos produkcija bus skirta statybų ir baldų pramonei. Pagrindinė medžio plaušo žaliava popiermedis, kurio didžiąją dalį Lietuva šiuo metu eksportuoja.
Ponas Paulauskas tvirtina, kad dar vyksta derybos dėl gamyklos vietos. Svarstoma, kad gamykla galėtų būti statoma steigiamame Alytaus pramonės parke arba Alytaus tekstilės patalpose.
Deramės tiek su Alytaus savivaldybe, tiek su Alytaus tekstilės kreditoriais dėl patalpų. Greičiausiai rinksimės tą variantą, kurio žemės ar patalpų nuosavybės klausimai bus išsprendžiami greičiausiai. Kalbant apie infrastruktūrą, patrauklesnės atrodo Alytaus tekstilės patalpos. Tačiau minusus skaičiuojame planuodami šių patalpų pritaikymo procesą, o darbai nuo nulio reiškia, kad pasistatytume viską, ko reikia ir kaip reikia, pasakoja p. Paulauskas.
Nauja gamykla turėtų pradėti veiklą 2009 m. antrą pusmetį.
Problema žaliava
Ponas Paulauskas pažymi, kad vienintelė problema žaliavos (popiermedžio) stoka, tiksliau jų eksporto apimtis.
Vieną kartą turime apsispręsti, ar mes esame paukščių, gandrų augintojai ir šaukštų drožėjai ar pramonės šalis, dėsto p. Paulauskas.
Jo nuomone, kalbant apie medienos eksportą ypač svarbi valstybės pozicija. Kol jos nėra, stambioms įmonėms koją kiša miškų sektoriaus spekuliatyvinis elementas.
Ponas Paulauskas įsitikinęs, kad valstybė neturėtų eksportuoti trečdalio medienos, jeigu ji suinteresuota vidaus pramonės plėtra.
Lenkijoje neišvežama nė vieno procento medienos. Mes eksportuojame 30%. Jeigu medienos neeksportuotumėme, jos užtektų visiems. Kokia valstybės pozicija, ko mes norime stambių konkurencingų įmonių ar kaimo lentpjūvių? klausia Vakarų medienos grupės vadovas.
Kęstutis Linkus, UAB Baltijos baldų grupė (BBG) generalinis direktorius, tvirtina, kad turi būti Lietuvoje gamykla, perdirbanti popiermedį, kad šis neiškeliautų iš Lietuvos, kaip yra šiuo metu.
Miškas vos ne pagrindinis Lietuvos turtas. Neišsivysčiusių šalių taktika yra parduoti žaliavą kitiems. Iš popiermedžio turi būti gaminami produktai ir taip sukuriama pridėtinė vertė, skatina jis.
Baldininkai pažymi, kad medžio plaušų, vidutinio tankio plokščių fabrikas visiems į naudą, nes plokščių nereikėtų importuoti kadangi sutaupytų sąnaudų transportui, tad galima būtų mažinti ir galutinio produkto baldų savikainą. Tai leistų tapti ir konkurencingesniems užsienio rinkose.
Ponas Linkus sako, kad sunku šiuo metu įvertinti, ar stigtų žaliavos naujam fabrikui. Pažvelgus į statistiką, anot jo, kiek žaliavos yra eksportuojama, akivaizdu, kad jos turėtų užtekti.
Atsiradęs popiermedžio vartojimas paskatins efektyvų miškų kirtimą ir medienos naudojimą tolesniam perdirbimui, nesvarbu drožlių plokštėms ar pjautinei medienai. Galima pasilyginti su Latvija, kur miškingumas panašus manau, kad Lietuvoje miškų kertama 35% mažiau, dėsto vienas BBG savininkų.
Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovas, patvirtina, kad Lietuvos miškų ūkyje gan dideli nepanaudotos medienos ištekliai iškertama tik 58% bendro metinio medienos prieaugio ūkiniuose miškuose, o metinė visų rūšių apvaliosios medienos pasiūla Lietuvos ūkiui ir eksportui sudaro mažiau kaip 50% metinio medienos prieaugio apie 6,26,4 mln. m3 per metus.
Gamykla laukiama
Gamyklos projektas Alytuje turi geresnes perspektyvas būti realizuotas pirmiausia, nes yra aiškus investuotojų suinteresuotumas ir pasirengimas realizuoti projektą, jai aprūpinti reikia perpus mažesnio kiekio žaliavinės medienos, tad galėtų būti sunaudoti šiuo metu eksportuojami popiermedžiai. Gamykla būtina tolesnei baldų pramonės plėtrai, tvirtina Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas.
Gintautas Pangonis, AB Grigiškės vadovas, pažymi, kad atsiradusi nauja gamykla neiškreiptų medienos pramonės rinkos ir iš esmės nedidintų konkurencijos, mat jų gaminiai skirtųsi.
Konkuruotume tik iš dalies, nors ir mes gaminame plokštes, bet jos skiriasi nuo būsimos gamyklos produkcijos. Tačiau abiejų gamyklų produkcija kai kuriose rinkose susitiktų, pavyzdžiui, baldų pramonėje. Jų galimybės bus platesnės. Šiuo metu importuojamos vidutinio tankio plokštės. Mūsų plokštės naudojamos baldų pramonėje, Alytuje gaminamos plokštės būtų skiriamos ir baldų, ir statybos pramonei.
Ši gamykla greičiausiai konkuruos su kaimyninių šalių tokiomis pačiomis gamyklomis, tačiau vidaus rinkoje ras savo nišą.
Nerijus Pacevičius, AB Vilniaus baldai generalinis direktorius, tvirtina, kad žingsnis statyti gamyklą yra sveikintinas, gamykla prisidėtų prie šalies konkurencingumo didinimo, leistų baldininkams mažinti produktų savikainą. |
