Lietuvos miškų valdymas, pavestas urėdijoms, yra neefektyvus, tvirtina "Medienos asociacija", užsimojusi prieš esamą medienos pardavimo tvarką ir siekianti sustabdyti žaliavos išvežimą.
Asociacijos "Lietuvos mediena" direktorius Raimundas Beinortas LŽ sakė, kad miškų valdymų tvarką Lietuvoje reikia reformuoti. "Valstybė teisę valdyti miškus yra patikėjusi urėdijoms. Mūsų manymu, valstybinis turtas - miškai - šiandien yra valdomas neefektyviai", - dėstė pašnekovas. Anot jo, miškų valdymas tebėra toks, koks buvo prieš 15 metų. "Tos 42 urėdijos - tokia anomalija, kad mes tokie vieninteliai Europoje likome", - piktinosi R.Beinortas.
Jo teigimu, asociacija situaciją objektyviai palygino su kitomis valstybėmis, kur miškininkystė užimą svarbią vietą šalies ūkyje. "Lenkai kirsdami dešimtis milijonų kubų medienos per metus praktiškai nieko neeksportuoja", - sakė R.Beinortas.
Praėjusią vasarą asociacijos "Lietuvos mediena" siūlymas diferencijuoti medienos pirkėjus ir rengti atskirus žaliavos aukcionus tiems pirkėjams, kurie deklaruos gamybos pajėgumus Lietuvoje, susilaukė kritikos, o Aplinkos ministerija pateikė šį siūlymą išnagrinėti atitinkamoms institucijoms (Konkurencijos tarybai ir kitoms).
Pagal šią tvarką, pirmame konkurse žaliavą būtų galėję pirkti tik tie perdirbėjai, kurie yra investavę į Lietuvos medienos perdirbimo pramonę. Atitinkamai, patenkinus šių perdirbėjų žaliavos poreikius, likusią medieną galėtų pirkti kiti pirkėjai, įskaitant užsienio verslo atstovus.
"Mes pageidautume, kad prekyba apvalia mediena būtų sutvarkyta panašiai kaip Lenkijoje - prioritetus įsigyti medienos turėtų Lietuvoje veikiančios medienos perdirbimo įmonės, nelygu jų dydis ar kapitalo kilmė", - teigė pašnekovas. Anot jo, tokia įmonė galėtų būti ir europadėklus gaminati šeimos įmonė.
Kaip teigia R.Beinortas, asortimento planai sudarinėjami, neatsižvelgiant į pramonės poreikius tiek kiekybiškai, tiek ir kokybiškai. "Lentpjūvystė kaip viena pagrindinių miškų sektoriaus šakų Lietuvoje neišsivystė būtent dėl asortimentinės politikos, - sakė pašnekovas. - Tegul latviai čia stato fabrikus, suomiai atidarinėja lentpjūves, bet kad žaliavos neišvežtume", - tvirtino R.Beinortas. Jis pasigenda efektyvaus bendradarbiavimo tarp medienos augintojų ir perdirbėjų.
Generalinės urėdijos duomenimis, medienos eksportas pernai iš šalies miškų urėdijų buvo du kartus mažesnis, palyginti su Latvijos ir Estijos panašių asortimentų medienos eksportu.
R.Beinortas sako, kad eksportuojama neskaidriai. "Yra labai daug neskaidrumo: visą laiką deklaruojama, kad eksportuojamas tik popiermedis, kuris Lietuvoje neperdirbamas. Mes matome, kad yra manipuliuojama apvaliosios medienos asortimentais, ir su popiermedžio "vėliava" iškeliauja, kas tik nori", - sakė jis.
Poreikiai ne visiškai patenkinti
Generalinė urėdija skelbia, kad, palyginti su 2006-2007 metais, ilgalaikių sutarčių su medienos pirkėjais šiems metams sudaryta apie 30 proc. daugiau.
"Prieš pat Naujuosius metus buvo pasirašomi metiniai pirkimai. "Užmojai su garantija" (vieni pagrindinių pirkėjų ir perdirbėjų valstybinėse miškų urėdijose) gavo 20 proc. norimo kiekio. "Latvijas Finieris" gavo 25 proc. jų pageidauto kiekio, "Klaipėdos mediena" - 21 proc., "Girių bizonas" - 17 proc.", - pasakojo asociacijos prezidentas. Medienos importo jis nelaikytų išeitimi.
"Turime užsiauginti medienos, ją perdirbti, padaryti aukštos pridėtinės vertės produktų ir su jais išeiti į pasaulio rinką. O jeigu kombinuosime, kaip atsivežti, - tai neefektyvu", - sakė pašnekovas.
Anot jo, importo galimybės iš Rusijos tapo ribotos šią vasarą padidinus muitus.
Žaliavą importuoja
UAB "Vakarų medienos grupė" Aprūpinimo skyriaus vadovas Ramūnas Skurvydas LŽ sakė, kad fabrikai nestovi, tad medienos lyg ir turima. "Tačiau kitas dalykas, kokią ją perkame, kokia jos kokybė", -situacijos vienareikšmiškai nevertino R.Skurvydas.
AB "Grigiškės" Pirkimų skyriaus vadovas Tomas Platūkis LŽ sakė, kad dalį medienos įmonė importuoja iš Latvijos ir Baltarusijos. Žaliava tam tikrais atvejais ten esanti net pigesnė. Pasak T.Platūkio, medienos žaliavą naudoja ne tik perdirbimo įmonės, bet ir katilinės, o rinka - privatūs tiekėjai ir urėdijos - poreikių patenkinti negali. "Mums tai didelės įtakos nedaro, nes nesame didžiausias žaliavos vartotojas, bet trūkumą juntame", - sakė jis.
Nori monopolijos
Gintaras Visalga, generalinio miškų urėdo pavaduotojas LŽ sakė, kad asociacijos "Lietuvos mediena" atstovai nepagrįstai kaltina ir pateikia visiškai tikrovės neatitinkančią informaciją. "Lyginamos Lietuva, Estija, Latvija. Asociacijos pateikti skaičiai neatitinka tikrovės", - sakė G.Visalga. Anot jo, stambieji medienos perdirbėjai nori susikurti išskirtines sąlygas ir taip "užsitikrinti žaliavos tiekimą ne rinkos, o planinės ekonomikos kaina".
Praėjusį ketvirtadienį per vyriausybės posėdį įvykusiame pasitarime medienos prekybos klausimais, ministro pirmininko Gedimino Kirikilo pavedimu, sudaryta darbo grupė, kuri per mėnesį surinktų visus pasiūlymus dėl miško žaliavos panaudojimo pramonėje, perdirbimo, pardavimo ir eksporto, išanalizuotų galiojančius teisės aktus ir pateiktų Vyriausybei savo išvadas.
