Per savaitgali Lietuvos mikuose vjo gsiai, siek iki 32 m/s, ivert apie 200.000 m3 medienos. Preliminariais skaiiavimais, mik urdijos patyr apie 2 mln. Lt nuostoli.
Daugiausia alos audra padar Vakar ir iaurs Lietuvos valstybiniuose mikuose. Nukentjo lapuoi ir eglyn plotai Taurags, Jonikio, iluts, Teli ir Ukmergs rajonuose, - vardina Aidas Pivorinas, aplinkos ministro patarjas.
Anot jo, panaius nuostolius patyr ir kaimynins alys Latvija bei Estija.
Mikinink vertinimu, audros nuostoliai madaug triskart maesni nei prie por met praus uraganui Ervinui.
V primena, kad 2005 m. sausio 89 d. per Baltijos alis ir Skandinavij pras uraganas Ervinas ir jo paliktos vjavartos smarkiai sujauk medienos rink. Dl ios prieasties sumajo medienos, ypa spygliuoi popiermedi, paklausa. Po uragano Skandinavijos celiuliozs fabrikai nutrauk popiermedi import, o ios produkcijos kainos Lietuvoje, brangstant malkoms, beveik susilygino. Daugiausia nuostoli tada patyr Piet vedijos mik savininkai, ia iversta trej met kirtimo norma.
Vjavart tvarkym, pasak p. Pivorino, apsunkins tai, kad dl itin iltos iemos mikuose darbo slygos nepavydtinos: dirva lapia, o keliai neivaiuojami.
Mediena nepigs
Bronislovas Banys, Teli mik urdas, sako, kad vjavartos apimtis siekia 70% metins sanitarins kirtim normos.
Tvarkysime ten, kur sausa. Kur lapia, prieiti sunku, lauksime, kol paals. Tikims, kad iema dar ms nepamiro, - viliasi urdas.
Neivalytos vjavartos kelia grsm sanitarinei mik bklei.
Manyiau, kad kol kas mik paeidimai nedideli ir medienos kainai tai neturt atsiliepti. Palyginti su Ervinu, nuostoliai sudaro gal tik apie 25%, - aikina p. Banys.
Ponas Pivorinas taip pat mano, kad dl mikams padaryt nuostoli apvaliosios medienos kainos neturt kisti.
Pirma, ivartas gantinai sudtinga itraukti iki privaiuojam keli. Antra, Skandinavijos alys nepranea, kad bt iversti didesni miko masyvai, o tai reikia, jog rinkoje medienos pasila neiaugs, - atkreipia dmes ministro patarjas.
