Medin�s statybos grup�
Vartotojo vardas Slapta�odis �siminti slapta�od�
2026 m. spalio 7 d.
Verslo naujienosStraipsniaiSpecialistai patariaKontaktai
Lietuvi� kalba Angl� kalba
KLASTERIO ÁMONËS
SKELBIMAI
PAIE�KA
NARYST� KLASTERYJE

Verslo naujienos

UAB Ermika nesiskundþia darbuotojø stygiumi

2007-05-03

"Dël darbuotojø neturime jokiø bëdø. Jø yra ir dirba puikiai. Apie girtavimà ámonëje negali bûti në kalbos. O jei vadovai su tokia problema susiduria, kalti patys. Savo kailiu patyrëme, kaip prasigërusá þmogø galima paversti puikiu darbuotoju. Svarbu – stipriai paimti já uþ rankos ir parodyti, kurlink eisime", – savità poþiûrá á personalo vadybà turi Saulius Rudokas, UAB "Ermika" gamybos direktorius.

Kai syká paskambino Darius Jokubauskas, Ràstiniø namø gamintojø asociacijos (RNGA) direktorius, ir susiþavëjæs ëmë pasakoti apie Anykðèiø rajone Kurkliø II kaime ràstinius namus gaminanèios ámonës tvirtai sukaltà personalo strategijà, sunku buvo átikëti. Kad ðiais visuotinio darbuotojø trûkumo laikais atokiame kaime ásikûrusi ámonë nesiskøstø dël darbo rankø stygiaus? Maþa to, kad jos vadovai nepritartø visiems þinomai dainelei neva kaimas prasigëræs, o tenykðèiai gyventojai ið tiesø be butelaièio?
„Taip, ir að nebûèiau patikëjæs, jei pats savo akimis nebûèiau viso to matæs. Be to, nemaþa dalis ámonës darbuotojø anksèiau ið tiesø buvo su buteliu neatskiriami draugai. Dabar bendrovëje galioja „sausas ástatymas“, þmonës dirba, uþsidirba, o ir ámonë pleèiasi kaip ant mieliø. Pervaþiavome kone per visà Lietuvà, aplankëme 25 ámones, priklausanèias RNGA, ir tik ið anykðtënø iðgirdome, kad darbuotojø trûkumo jie nejauèia“, – negali atsistebëti p. Jokubauskas.
Beliko susiorganizuoti komandiruotæ á tuos kraðtus ir savo akimis patikrinti, ar tikrai „Ermika“ rado savo receptà, kaip iðgyventi iðtuðtëjusioje darbo rinkoje.

Ið liûno
„Uþsakymø nestokojame. Dabar tai jau tikrai. Prieð ðeðerius metus, kai pradëjome dirbti, buvo sunkiau, nes nepasidavëme vilionëms gaminti uþsieniui. Laikëmës nuostatos, kad lietuviðkas produktas turi ir likti Lietuvoje. Dabar per metus pagaminame ir pastatome per 30 namø. Uþsakovus jau patys galime rinktis“, – dabartine padëtimi nesiskundþia p. Rudokas. Jis atkreipia dëmesá, kad viso to ámonë nebûtø pasiekusi, jei ne ðaunûs darbininkai.
Kaip pavyko suburti toká kolektyvà? Oi, nelengvai. Pradþioje bûta visko: ir darbininkai, gavæ atlyginimà, kità dienà darbe nesirodydavo, ir iðlenkæ gramà kità gateriu norëdavo padirbëti.
„Bet ilgai netruko, kol abu su ámonës vadovu pasakëme: gana. Norite dirbti – praðom, yra visos sàlygos. Bet jei darbe pasirodysite su menkiausiu kvapeliu, galite pakuotis daiktus“, – nelengvà, bet atsipirkusá sprendimà prisimena anykðtënas.
Darbininkai ið pradþiø nepatikëjo. Juk sakoma, kad vyrai gërë, vyrai gers, kol þemelë atsivers. Bet kai ta þemelë keliems, nepaklususiems nurodymø ir á darbà atëjusiems neblaiviems, ið tiesø ëmë slysti ið po kojø, vyrai susimàstë. Pasirodo, vadovai nejuokavo.
„Aiðku, vien pagàsdinti neuþteko. Su savo vyrais nuolat kalbëjome, aiðkinome, kaip girtavimas gali ne tik ámonæ suþlugdyti, bet svarbiausia – jø paèiø gyvenimà suësti. Pamaþu vienas, paskui, þiûrëk antras, treèias ëmë krapðtytis ið liûno“, – pasakoja paðnekovas.
O geras pavyzdys, kaip þinoma, uþkreèia. Vyrai pamatë, kad jø kolega, nustojæs gerti, nusipirko automobilá, ir kiti uþsigeidë. Dar vienas gavo paskolà bûsto remontui, kodël ir kitiems namø nepasigraþinus? Ir þmonos darbininkø patenkintos, ir vadovai dþiaugiasi, o klientai tai jau tikrai rankom ploja: ðimtaprocentinës garantijos, kad nuvykæ á objektà neras darbininko, vos lieþuvio beapverèianèio.
„Kai ëmëmës „pertvarkos“, niekas netikëjo, kad pavyks. Kaimo parduotuvëje vienà kartà ið manæs net pasiðaipë: „Kà, gal Dievà vaizduoji, kad manai sutvarkysiàs kaimo pijokus?“ Nevaizdavau að nieko. Bet rezultatas akivaizdus“, – negali atsidþiaugti ámonës gamybos direktorius.

Paaukðino pareigas
Pats p. Rudokas á ámonæ atëjo dirbti apie medþio pramonæ menkai nutuokdamas. Kaip dabar juokiasi – eglæ nuo puðies sunkiai atskirdavæs. Taèiau kai „Ermikos“ savininkas Erikas Mikalauskas vyriðkiui, kuris prieð tai uþsiëmë automobiliø „parvarymu“ ið Vakarø Europos, pasiûlë ateiti dirbti pas já, ðis pasiryþo tokiam gyvenimo posûkiui.
„Pajutau, kad Saulius tikrai pajëgus susitvarkyti. Dabar kone visa ámonë jo rankose. Pasitikiu absoliuèiai“, – gero þodþio p. Rudokui negaili ir pats ámonës savininkas.
O labiausiai jam ástrigæs vienas p. Sauliaus sprendimas. Kartà gaterininko padëjëjà uþtiko darbo vietoje butelaitá apsikabinusá. Ponas Mikalajûnas jau buvo pasirengæs atleisti þmogø ið darbo, bet gamybos vadovas já perkalbëjo vaikinui suteikti dar vienà ðansà, nes ðis nagingas ir nekvailas buvæs.
„Bet kai iðgirdau, kad Saulius siûlo nusiþengëlá perkelti á aukðtesnes pareigas, maniau, kad ko nors nesuprantu. Bet paèiam pasidarë ádomu, kuo toks sprendimas baigsis. „Pasiraðiau“ savotiðkam eksperimentui“, – juokiasi p. Mikalauskas.
Taigi nors vaikinas jau buvo bepradedàs daiktus pakuotis, vadovai jam pareiðkë, kad nuo ðiol jis skiriamas brigadininku. Þmogus net nusipurtë: manë, negana ið darbo atleidþia, bet dar ir tyèiojasi.
Ir tik kai vyriðkiui iðaiðkino, kad tai yra iðbandymas atsakomybe ir jam paèiam rinktis, ðis sukluso. Maþa to, buvo iðkelta sàlyga, kad per 2 savaites ðis privalo iðmokti ràstinius namus statyti, nes bûtent statybininkø brigada jam buvo priskirta.
„Ir kà sau manote? Ne tik iðmoko, bet ir puikiai savo vyrams vadovauti ëmë. Taigi bausmë bausmei nelygu. Ir jei ið pirmo þvilgsnio atrodo, kad uþ prasiþengimà paaukðtinti pareigas – pats didþiausias absurdas, gyvenimas rodo, kad taip nëra. Svarbiausia þmogø átikinti. Ir, þinoma, tikëti juo paèiu. Tik tada gràþa garantuota“, – savo gyvenimo sampratà atskleidþia p. Rudokas.

Ðvenèia ið peties
Ðiuo metu ámonëje dirba per 20 þmoniø. Jos vadovai didþiuojasi, kad nëra buvæ atvejø, jog darbininkus persiviliotø konkurentai. Bandymø, beje, bûta ne vieno. Visas kolektyvas jau tapo jei ne viena ðeima, tai gimine – jau tikrai.
Ámonës savininkas pasakoja, kad neretai ðvenèiamos ðventës, á kurias darbuotojai susirenka su ðeimomis. Bûna, kad p. Mikalajûnas susikvieèia visà kolektyvà á savo sodybà.
„Ir ðvenèiame tada ið peties, kaip tikri vyrai. Ir su degtinële, ir su alumi. Bet viskam savas laikas. Kas moka dirbti, tas ir rimtos ðventës nusipelno“, – juokiasi „Ermikos“ vadovas.
Ir padeda vyrai vienas kitam, kai to reikia.
„Kiekvienà darbuotojà kuo puikiausiai paþástu. Jauèiu, kokia jo ðiandieninë nuotaikà, kuo jis dûsuoja. Jei matau, kad blogai, bandau surasti þodá, kuris pagelbëtø. Á „dûðià“ nelendu, nes to në nereikia. Kai þmogø paþásti, viskas lyg ant kaktos paraðyta, ar dþiaugsmas, ar bëda kokia bûtø uþëjusi“, – pasakoja p. Rudokas.
Darbuotojai kas rytà renkasi ne tik ið kaimo, kur ámonë ásikûrusi. Keletas vaþinëja net po 30 km á darbà. Matyt, gandas apie geras darbo sàlygas ir ðiltà atmosferà pasklido po visà Anykðèiø apylinkæ.
Paðnekovas neabejoja, jei vienas kitam neiðtiestø pagalbos rankos, jei vienas kito nesuprastø ið pusæ þodþio arba to þodþio nesilaikytø, apie ámonës plëtrà ir perspektyvas nebûtø në kalbos. Ir nesvarbu, ar tu vadovas, ar neseniai pradëjæs ràstus neðioti pagalbininkas.
„Ámonës turtas – ne modernios staklës ar naujausi kompiuteriai, o þmonës. Dþiaugiuosi galëdamas pasakyti, kad mes esame turtingi“, – ir savo kolektyvo, ir bendrovës ateitimi neabejoja p. Rudokas.

a
Ðaltinis: Verslo þinios
<..Atgal
Is Puslapis

Puslapio turinys

Išorinis puslapis Vidinis puslapis