|
Kasdien kylanti medienos kaina ir dramatikai didjantis jos eksportas bald gamintojus veria branginti savo produkcij. Baldininkai taria, kad padidjus medienos eksportui Skandinavij ir todl pakilus jos kainoms, alyje norima numarinti pelning bald gamybos sektori.
Asociacijos Lietuvos mediena prezidentas Sigitas Paulauskas pasakojo, kad lietuvikos medienos eksportas Suomij ir vedij padidjo, kai rusai ir baltarusiai, i kuri skandinavai pirkdavo aliavas, iveamai apvaliai medienai pakl muit mokesius. Dl to celiulioz gaminantys vedai ir suomiai liovsi importav medien i Rusijos ir aliavos pradjo dairytis Baltijos alyse.
Dl tokios situacijos mediena jose pabrango daugiau nei dvigubai ir tapo nebeperkama smulkiesiems medio produkcijos gamintojams.
Medienos tiekjai isiuntinjo ms alies monms ratus, spjanius, kad arba u medien turime mokti brangiau, arba bus nutrauktas jos tiekimas ir viskas bus eksportuojama Skandinavij. Kadangi jau dabar ten viskas keliauja, ms monms trksta aliavos. Darbas maose gamykllse sustojo, darbuotojai buvo ileisti atostogauti, - teig S.Paulauskas.
Asociacijos prezidentas mano, kad dl tokios padties maesns gamyklls tiesiog imirs ir daugyb moni neteks darbo.
lugdo pramon?
S.Paulauskas sitikins, kad pasiduodami usieniei spekuliacijoms ms alies medienos tiekjai marina svarbi aliai, kuri neturi nei naftos, nei duj, nei kit itekli, pramons ak.
I Lietuvos iveama apie 1,5 milijono kubini metr aliavos, kuri bt galima perdirbti Lietuvoje. Skandinavai siekia, kad Baltijos kratuose nelikt medienos pramons, ji subankrutuot ir jie galt pirkti aliavas tokia kaina, koki patys padiktuot, r S.Paulauskas.
Panekovas sitikins, kad Lietuvos mikai naudojami neefektyviai.
Jeigu eksportuojame milijon kubini metr medienos, tai pajam viso labo gauname apie 150 milijon lit ir dar apie 50 milijon pridtins verts. Jeigu mes t milijon kub perdirbtume baldus, gautume apie 2 milijardus lit pajam, o pridtin vert siekt dar apie 300 milijon, - aikino prezidentas.
Brangs durys ir langai
Dideli medienos gamini gamintojai, anot S.Paulausko, bet kuriuo atveju iliks, bet bus priversti konkuruoti, brangindami produktus baldus, langus, duris, interjero gaminius.
aliav, jeigu lietuvika mediena bus per brangi, adama importuoti i kit ali, tarp j ir i Skandinavijos, kurioje, ironika, mediena iuo metu pigesn, negu Lietuvoje.
Bendrovs Baltijos bald grup generalinis direktorius Kstutis Linkus prognozavo, kad lietuviams vl teks grti praeit ir pirkti pigesnius, bet, anot jo, prastesns kokybs lenkikus baldus.
S.Paulauskas teig jau dabar girdintis statybinink spjimus, kad jeigu Lietuvos medienos perdirbjai brangis savo produkcij, jos jie nebepirks, o veriau importuos pigesn.
Nori ataukti sakym
Apie susiklosiusi situacij K.Linkus prajus penktadien papasakojo Klaipdos pramoninink asociacijos tarybos posdyje dalyvavusiems Seimo nariams.
ie nustebo igird apie problem ir adjo iekoti bd j sprsi.
Asociacija Lietuvos mediena silo vis pirma ataukti 1996 metais sigaliojus aplinkos ministro sakym, draudiant medius pardavinti staiu miku.
Nortume, kad ne maiau kaip 50 proc. medienos bt parduodama staiu miku. Jeigu taip bt parduodama aliava, mes visi valstybs biudet sumoktume resurs mokest. Dabar, kai leidiama parduoti tik apvali medien, resurs mokesio valstybins mons nemoka, taigi biudetas tiesiog negauna pajam, - aikino S.Paulauskas.
Panekovas teig, kad jeigu pramonininkai medien pirkt staiu miku, bt ukirstas dramatikas medienos eksportas Skandinavij, nes visa aliava bt panaudota Lietuvoje. Es kas netikt vieniems medienos perdirbjams, bt atiduota kitiems, o visikai nereikalinga mediena bt paveriama kuru.
Ivea popiermed
Medienos tiekjai ir Generalin mik urdija teigia, kad verslininkai tyia dramatizuoja padt. Tiekjai mano, kad pramoninink nepasitenkinim sukl tik iaugusios medienos kainos, dl kuri verslininkai es skaiiuoja maesn peln.
Pramonininkai smoningai vengia kalbti apie segmentus, i kuri susideda medienos rinka. Iveamas tik popiermedis, kuris ilgai buvo eksportuojamas, ir dl to problem nekildavo, nes popieriui skirta mediena niekada nebuvo ir nra panaudojama Lietuvoje, - aikino medienos kompanijos Stora Enso mikas generalinis direktorius Audrius Mikalauskas.
Panekovas teig, kad jo vadovaujama kompanija vis pirma mediena aprpina Lietuvos rink. Prioritetas teikiamas Alytaus lentpjvei, kuri kompanija nemaai investavo. Kas lieka, parduodama kitoms Lietuvos medienos perdirbimo kompanijoms alyje, o popiermedis per Klaipdos uost eksportuojamas Skandinavij.
Generalinio direktoriaus nuomone, pramonininkai kelia triukm, nes kilo medienos kainos.
Medienos trkumo Lietuvoje nebt, jei pramonininkai mokt tiek, kiek praoma. Tik ar visi tai gali? Sutinku, kad maiesiems situacija sunki. Bet tokia yra rinka, - apgailestavo panekovas.
Tiekjai meluoja?
Nors medienos tiekjai teigia eksportuojantys tik popiermed, netinkant bald gamybai, S.Paulauskas sitikins, kad tai netiesa. Su popiermedio vliava visa mediena veama Skandinavij. Apie 30 proc. iveamos medienos tinka bald, lang rm ir kit produkt gamybai, - teig panekovas.
K.Linkus patar atkreipti dmes uosto link medien gabenanius furgonus. Es ir negudusia akimi matyti, kad iveama ne tik prastos kokybs mediena.
Mediu aprpino uraganas
vedijos garbs konsulas Klaipdoje Joakimas Bernhardsonas abejojo, ar i ties Skandinavij iveama tiek daug medienos, kaip teigiama.
Es vedijoje iuo metu ir taip yra neapdirbtos medienos perteklius.
Anot konsulo, po prie por met vedijoje prausio uragano Gudrun buvo ivartyta tiek medi, kad iki iol vedai neimano, kaip spti realizuoti medien, kol jos nesunaikino parazitai. | 
