Lietuvos mik valdymas, pavestas urdijoms, yra neefektyvus, tvirtina "Medienos asociacija", usimojusi prie esam medienos pardavimo tvark ir siekianti sustabdyti aliavos iveim.
Asociacijos "Lietuvos mediena" direktorius Raimundas Beinortas L sak, kad mik valdym tvark Lietuvoje reikia reformuoti. "Valstyb teis valdyti mikus yra patikjusi urdijoms. Ms manymu, valstybinis turtas - mikai - iandien yra valdomas neefektyviai", - dst panekovas. Anot jo, mik valdymas tebra toks, koks buvo prie 15 met. "Tos 42 urdijos - tokia anomalija, kad mes tokie vieninteliai Europoje likome", - piktinosi R.Beinortas.
Jo teigimu, asociacija situacij objektyviai palygino su kitomis valstybmis, kur mikininkyst uim svarbi viet alies kyje. "Lenkai kirsdami deimtis milijon kub medienos per metus praktikai nieko neeksportuoja", - sak R.Beinortas.
Prajusi vasar asociacijos "Lietuvos mediena" silymas diferencijuoti medienos pirkjus ir rengti atskirus aliavos aukcionus tiems pirkjams, kurie deklaruos gamybos pajgumus Lietuvoje, susilauk kritikos, o Aplinkos ministerija pateik silym inagrinti atitinkamoms institucijoms (Konkurencijos tarybai ir kitoms).
Pagal i tvark, pirmame konkurse aliav bt galj pirkti tik tie perdirbjai, kurie yra investav Lietuvos medienos perdirbimo pramon. Atitinkamai, patenkinus i perdirbj aliavos poreikius, likusi medien galt pirkti kiti pirkjai, skaitant usienio verslo atstovus.
"Mes pageidautume, kad prekyba apvalia mediena bt sutvarkyta panaiai kaip Lenkijoje - prioritetus sigyti medienos turt Lietuvoje veikianios medienos perdirbimo mons, nelygu j dydis ar kapitalo kilm", - teig panekovas. Anot jo, tokia mon galt bti ir europadklus gaminati eimos mon.
Kaip teigia R.Beinortas, asortimento planai sudarinjami, neatsivelgiant pramons poreikius tiek kiekybikai, tiek ir kokybikai. "Lentpjvyst kaip viena pagrindini mik sektoriaus ak Lietuvoje neisivyst btent dl asortimentins politikos, - sak panekovas. - Tegul latviai ia stato fabrikus, suomiai atidarinja lentpjves, bet kad aliavos neivetume", - tvirtino R.Beinortas. Jis pasigenda efektyvaus bendradarbiavimo tarp medienos augintoj ir perdirbj.
Generalins urdijos duomenimis, medienos eksportas pernai i alies mik urdij buvo du kartus maesnis, palyginti su Latvijos ir Estijos panai asortiment medienos eksportu.
R.Beinortas sako, kad eksportuojama neskaidriai. "Yra labai daug neskaidrumo: vis laik deklaruojama, kad eksportuojamas tik popiermedis, kuris Lietuvoje neperdirbamas. Mes matome, kad yra manipuliuojama apvaliosios medienos asortimentais, ir su popiermedio "vliava" ikeliauja, kas tik nori", - sak jis.
Poreikiai ne visikai patenkinti
Generalin urdija skelbia, kad, palyginti su 2006-2007 metais, ilgalaiki sutari su medienos pirkjais iems metams sudaryta apie 30 proc. daugiau.
"Prie pat Naujuosius metus buvo pasiraomi metiniai pirkimai. "Umojai su garantija" (vieni pagrindini pirkj ir perdirbj valstybinse mik urdijose) gavo 20 proc. norimo kiekio. "Latvijas Finieris" gavo 25 proc. j pageidauto kiekio, "Klaipdos mediena" - 21 proc., "Giri bizonas" - 17 proc.", - pasakojo asociacijos prezidentas. Medienos importo jis nelaikyt ieitimi.
"Turime usiauginti medienos, j perdirbti, padaryti auktos pridtins verts produkt ir su jais ieiti pasaulio rink. O jeigu kombinuosime, kaip atsiveti, - tai neefektyvu", - sak panekovas.
Anot jo, importo galimybs i Rusijos tapo ribotos i vasar padidinus muitus.
aliav importuoja
UAB "Vakar medienos grup" Aprpinimo skyriaus vadovas Ramnas Skurvydas L sak, kad fabrikai nestovi, tad medienos lyg ir turima. "Taiau kitas dalykas, koki j perkame, kokia jos kokyb", -situacijos vienareikmikai nevertino R.Skurvydas.
AB "Grigiks" Pirkim skyriaus vadovas Tomas Platkis L sak, kad dal medienos mon importuoja i Latvijos ir Baltarusijos. aliava tam tikrais atvejais ten esanti net pigesn. Pasak T.Platkio, medienos aliav naudoja ne tik perdirbimo mons, bet ir katilins, o rinka - privats tiekjai ir urdijos - poreiki patenkinti negali. "Mums tai didels takos nedaro, nes nesame didiausias aliavos vartotojas, bet trkum juntame", - sak jis.
Nori monopolijos
Gintaras Visalga, generalinio mik urdo pavaduotojas L sak, kad asociacijos "Lietuvos mediena" atstovai nepagrstai kaltina ir pateikia visikai tikrovs neatitinkani informacij. "Lyginamos Lietuva, Estija, Latvija. Asociacijos pateikti skaiiai neatitinka tikrovs", - sak G.Visalga. Anot jo, stambieji medienos perdirbjai nori susikurti iskirtines slygas ir taip "usitikrinti aliavos tiekim ne rinkos, o planins ekonomikos kaina".
Prajus ketvirtadien per vyriausybs posd vykusiame pasitarime medienos prekybos klausimais, ministro pirmininko Gedimino Kirikilo pavedimu, sudaryta darbo grup, kuri per mnes surinkt visus pasilymus dl miko aliavos panaudojimo pramonje, perdirbimo, pardavimo ir eksporto, ianalizuot galiojanius teiss aktus ir pateikt Vyriausybei savo ivadas.
