Dl vieno didiausi Lietuvos lobi - mik ir medienos vl kryiuojasi ietys. Didij medienos perdirbimo bendrovi interesams atstovaujanti Medienos pramons moni asociacija "Lietuvos mediena" (LM) siekia, kad valstybs mons - mik urdijos medien ios asociacijos monms parduot ne rinkos kaina, o pigiau ir tokios bei tiek, kiek toji asociacija reikalauja.
Prajusi vasar siplieskusios, vliau trumpam aprimusios, dabar aistros vl uvir. LM priekaitauja mik urdijoms, es ios didum medienos eksportuoja, be to, ji pernelyg brangi. Taiau Generalins mik urdijos duomenimis, 2007 metais i valstybini mik buvo eksportuota tik 20 proc. medienos - tiek pat kaip 2004-aisiais. Privai mik savininkai jos eksportavo daugiau: 2004 metais 21 proc., 2007 metais - 45 procentus. Valstybs mikininkai atmeta priekaitus ir dl kainos: Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje apvalioji mediena 2007 metais kainavo 10 proc. brangiau nei Lietuvoje. Pavyzdiui, ms alyje 2007 metais kubinis metras puini pjautini rst kainavo vidutinikai 214 lit, o Estijoje - 297, Latvijoje - 289, Lenkijoje - 280, Suomijoje 243 litus. Apvalioji mediena Lietuvoje per pastaruosius metus pabrango vidutinikai 42 procentais. Tuo tarpu dyzelino, kurio daug sunaudojama priirint ir kertant mik, kaina per iuos metus okteljo 3,6 karto, vidutinis alies mnesio darbo umokestis padidjo 2,5 karto.
"Dabartin medienos pardavimo sistema neutikrina net puss reikalingos aliavos, be to, perkant medien mus rikiuoja vien eil su spekuliantais", - vis tiek piktinasi LM ir akcins bendrovs "Vakar medienos grup" (VMG) vadovas Sigitas Paulauskas.
LM pasil Vyriausybei patvirtinti pramons poreikius atitinkant apvaliosios medienos tiekimo i urdij plan ir pasirpinti, kad perdirbjams bt parduodama ne tik Europos Sjungos standartus atitinkanti apvalioji, bet ir malkin mediena.
Be to, LM nori, kad ministr kabinetas pritart jos sumanymui pastatyti Alytuje medienos ploki gamybos kompleks vietoj planuotos celiuliozs gamyklos ir pareigot urdijas aprpinti kompleks aliava - popiermediais i valstybini mik.
Premjero Gedimino Kirkilo nurodymu sudaryta darbo grup aptars pasilymus ir dar mnes pateiks ivadas Vyriausybei.
Milijonierius Nr. 13
Asociacij "Lietuvos mediena" sudaro kai kurios bald mons ir lentpjvs, visi Lietuvoje esantys medienos ploki gamintojai. VMG grupje yra trys medienos pramons mons - "Klaipdos mediena", "Sakuona" ir "Giri bizonas".
"Lietuvos medienai" vadovaujantis UAB "Giri bizonas" valdybos pirmininkas S.Paulauskas, urnalo "Veidas" duomenimis, turtingiausi Lietuvos moni dvideimtuke yra tryliktas.
Dabar prie "Giri bizono" statoma medienos ploki gamykla. Jos projektui parengti S.Paulauskui pavyko gauti iki iol didiausi Lietuvoje negrintin Europos Sjungos param - 45,7 mln. lit. VMG tikisi iemet pradti statyti ir mintj medienos ploki gamybos kompleks Alytuje, kur ketinama investuoti kone pus milijardo lit. Tad nenuostabu, kad VMG medienos nori gauti daug ir pigiau nei kiti konkurentai.
Nordama usitikrinti pirmenyb, LM neseniai pasil urdijoms sudaryti ilgalaikes prekybos sutartis tik su tais pirkjais, kurie per pastaruosius septynerius metus investavo medienos produkt pramon Lietuvoje ne maiau kaip 25 mln. lit.
Tai sukl vidutini ir smulkij medienos perdirbj pasipiktinim. "Jeigu bt patvirtintos tokios taisykls, tai reikt vis smulkij ir vidutini perdirbj bankrot, tiesiog istumt juos i rinkos", - pareik Medienos perdirbj asociacijos vadovas Juozupas Zimnickas. Mik urdijos suskaiiavo: dabar ilgalaikes medienos pardavimo sutartis yra sudar apie 60 pirkj, jei sigaliot silomos taisykls, j likt ne daugiau kaip ei.
Su LM silymais nesutinka ir medienos prekybininkai. Kad bt lengviau atlaikyti didij medienos pramoninink spaudim, jie susivienijo Medienos prekybos asociacij (MPA). "Kai kurie perdirbjai, investav padedant Europos Sjungai, nori turti ilyg. Taiau tai j problema, kad steigia fabrikus neirdami rinkos galimybes", - kritikuoja "Lietuvos medien" MPA valdybos pirmininkas, UAB "Timbex" vadovas Gintautas Zinkeviius.
Prietarauja ES teisei
Pasak jo kolegos MPA direktoriaus, bendrovs "UPM Kymmene Forest AS" Lietuvos filialo vadovo Roberto Amono, jei prekybos mediena taisykls bt pakeistos taip, kaip nori didieji medienos perdirbjai, ie sigalt rinkoje. "Tai paeist europines konkurencijos taisykles, todl mes pasiskstume ES institucijoms", - perspjo R.Amonas.
Ko gero, juos ten utart, mat, pasak teisininko Sergejaus Trofimovo, LM pasilymai prietarauja Europos Sjungos teisei. "Siekiant gyvendinti laisv preki judjim, Europos Bendrijos sutarties 29 straipsnis draudia kiekybinius eksporto apribojimus ir visas lygiaverio poveikio priemones", - primena is teisininkas.
Tai patvirtino ir Europos teiss departamentas, kurio Aplinkos ministerija papra vertinti LM silym. "Daugelis io projekto nuostat prietarauja ES teisei", - prane Europos teiss departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Irmantas Jarukaitis.
"Esant tokiam ribotam pasirinkimui, didiosios medienos produkt pramons mons gyja galimyb manipuliuoti kainomis. Jei tokios nuostatos bt gyvendintos, jos galt tapti Konkurencijos statymo paeidimu", - pareik apie LM silym Lietuvos konkurencijos tarybos pirmininkas Rimantas Staniknas.
Bandym pertvarkyti medienos prekyb pagal didij verslinink norus bta ir tada, kai Aplinkos ministerijai vadovavo simpatij medienos pramonei neslepiantis mikininkas Imantas Lazdinis. Jis nurod sukurti darbo grup iai prekybai tobulinti, o vadovu buvo paskirtas tas pats S.Paulauskas.
Verslininkai kaipmat msi reform, taiau Aplinkos ministerijos veikl patikrinusi Valstybs kontrol grups darb pavadino kenksmingu valstybei ir nurod jos paslaug atsisakyti.
Nori bti iskirtiniai
"Arogantikasis investuotojas kaltina verslo aplink, kurioje nesugeba konkuruoti, taiau siekia toliau investuoti ir tam reikalauja tam tikr slyg. Daniausiai ne privatus investuotojas kritikuoja valstybs institucij darb ir reikalauja sau iskirtini slyg, bet valstyb skelbia konkurs ir pasirenka geriausias slygas silant investuotoj", - LM silymus apibdino nenorj savo pavardi skelbti vieai urdij vadovai.
J nuomone, usipuldama valstybs mikininkus, "Lietuvos mediena" siekia pagrsti VMG siekius statyti nauj medienos ploki kompleks ir suteikti iam projektui valstybines garantijas bei iskirtines teises, nors neisiaikino, ar pakaks aliavos iam pramons milinui, be to, "pamiro" prietaring savo ligiolin veikl - faneros pramon bankrutavo, o ploki gamyba kol kas nuostolinga.
Nors "Giri bizono" statybai buvo panaudotos didels ES fond los, i bendrov vis tiek dirba nuostolingai, o ir daugelis LM priklausani medienos perdirbimo bendrovi yra skolingos mik urdijoms.
Nordama pataisyti savo finansin padt bei usitikrinti utektinai aliavos bsimajam medienos ploki kompleksui, "Lietuvos mediena" siekia, kad urdijos iam fabrikui kaip aliav parduot ne tik ploki medien (ji primena malkas), bet ir popiermedius. i pozicij palaiko ir Lietuvos miko savinink asociacija (LMSA), kurios pirmininkas Algis Gaiutis tvirtina: "Popiermediai ir ploki mediena - tai ta pati aliava."
Taiau europinje rinkoje kubinis metras popiermedi kainuoja apie 80 lit brangiau nei toks pat kiekis ploki aliavos, tad jei urdijos bt priverstos popiermedius parduoti perdirbjams u toki pat kain, kaip ploki aliava, valstyb kasmet patirt apie 26 mln. lit nuostoli, o medienos perdirbjai - privats verslininkai - gaut toki pat valstybs dotacij.
Be to, ios aliavos prao ir biokur krenanios miest katilins, taip pat gyventojai, ypa kaimo mons, kuri dauguma ildo savo bstus malkomis ir medienos atliekomis.
Senj laik nostalgija?
"Norima grinti senus laikus, kai urdijos nuolaidiavo perdirbjams", - sak mikininkai.
Prie deimtmet medien urdijos parduodavo u beprocentes paskolas, be to, sutikdavo ilgai laukti pinig. Dl to perdirbj skolos urdijoms 2001 metais padidjo iki 53,6 mln. lit. Galiausiai mikinink kantryb trko - jiems pasilius 2002 metais aplinkos ministras sak neatsiskaiiusiems u patiekt medien per numatyt termin pirkjams tiekim sustabdyti ir atnaujinti tik tada, kai bus sumoktos skolos ir delspinigiai. Per kelerius metus perdirbj skolos mikininkams sumajo nuo 53,6 iki 1,1 mln. lit.
"Tada iniasklaidoje taip pat, kaip dabar, pasipyl medienos perdirbj kaltinimai, es urdijos nevykdo valstybini sipareigojim, imta grasinti, jog medienos pramonei trukdanti plstis prekyba miko itekliais bus pakeista - mediena bus parduodama staiu miku, t. y. nenupjauti mediai. Es bt geriausia, jei mikininkai tik priirt mik, o pramonininkai patys j nusipjaut ir isivet", - pasakojo urdai.
Dabartinius perdirbj silymus - ataukti draudim parduoti medius staiu miku, leisti pirkti medien tik toms monms, kurios yra investavusios dideles sumas - valstybs mikininkai laiko kertu urdijoms u tai, jog jos vadovaujasi europiniais teiss aktais ir nedaro iimi didiesiems medienos perdirbjams.
"Ankstesnmis nuolaidomis mikininkai uaugino tran. Gaudamas beprocentes paskolas ir ES finansin param, is tranas taip isipt, jog dabar ksinasi istumti mikininkus", - piktinosi urdai.
Medienos perdirbj kartelis?
"Storulio sindromas", - taip perdirbj priekaitus mikininkams vadina ekonomistas, moksl daktaras Kstutis Jaskeleviius ir primena, jog pilvzas dl savo storo pilvo danai kaltina pirmiausia ne save pat. Anot jo, toki didij medienos perdirbj politik jau galima vardyti kaip kartel - tok pat kaip pastaruoju metu skandalingai pagarsjusius pieno, msos perdirbj kartelius.
"Pastaruoju metu savo galias ima demonstruoti stambij medienos perdirbimo moni kartelis, pasivadins "Lietuvos medienos" asociacija. Ji siekia tokios prekybos mediena tvarkos ir taisykli, kurios istumt i rinkos smulkiuosius medienos perdirbjus bei apribot daugelio miesteli katilini ir gyventoj galimybes naudoti malkin medien kurui. "Lietuvos medienos" asociacijos vyrai jau net Vyriausybs rmuose sugeba ukurti toki pirt mikininkams ir smulkiesiems medienos perdirbjams, kad ir vieni, ir kiti pasijunta vos ne nacionalins ekonomikos duobkasiais. Kartelinei monopolinei ekonomikai demontuoti gali prireikti nemaai politins valdios pastang ir, inoma, laiko. Taiau svarbiausia suvokti, kad k ir visus valdios lygius apraizgiusios monopolini struktr gijos jau tapo i esms pagrindiniu kliuviniu tarp gamintojo-tiekjo ir vartotojo, skatinaniu kain kilim, ikraipaniu konkurencin kov, o kartu ir vis kin gyvenim bei ekonominius santykius", - kalbjo ekonomistas.
Jo nuomone, perdirbj argumentas, es reikia kininkauti taip, kad Lietuvoje likt kuo didesn produkto pridtin vert, nra visikai tikinamas. "Vargu ar viskas gali bti aukojama dl didesns pridtins verts, kurios didioji dalis atitenka ne visuomenei, o gamintojui. Lietuvos girios ne "gumins" - greitai neisipls, juo labiau kad jau dabar nemaai moni piktinasi kirtimais. Taiau, uuot vertin i elementari aplinkyb, medienos perdirbjai planuoja naujas investicijas", - peikia medienos pramoninink sumanymus K.Jaskeleviius.
Valstyb savo turt priirs
"Senkant naftos ir duj itekliams, medienos reikm energijos gamybai nuolat dids, j jau dabar galima priskirti prie strategini alies itekli. Kartu brangs ir mediena. 2007 met pradioje alyje buvo per 200 biokuru krenam katilini, j bendra instaliuota galia didesn nei 400 MW. Energijos pltros programose numatyta, kad jau artimiausiais metais i galia turi bti padidinta iki 700 MW. Dideli pareigojimai didinti atsinaujinani energijos altini panaudojim numatyti ir ES direktyvoje.
Valstyb ir toliau reguliuos miko kirtim mast, nes mikai vis labiau vertinami ne tik ekonominiu, bet ir ekologiniu, rekreaciniu ir socialiniu poiriu. Tai - ne tik ekonominis, bet ir visos tautos sveikatai bei ilikimui gyvybikai svarbus turtas", - pabr ekonomistas K.Jaskeleviius.
