Nekilnojamojo turto rinkos sstingis, Rusijos apvaliosios medienos eksporto muit politika, aliavos trkumas ir brangstantys energetikos itekliai maina bald gamintoj optimizm. Drsiau apie ateit kalba rinkos lyderiai, o smulkesns mons priverstos rimtai galvoti, kaip igyventi.
Per pastarj deimtmet Lietuva isikovojo viet tarp didiausi bald gamintoj pasaulyje. Statistika rodo, kad ms alyje per 2007 m. bald pagaminta daugiau nei bet kurioje kitoje ES valstybje. Nuo 2000 iki 2006 m. sektorius iaugo 3,6 karto. Vadinasi, kasmet mons gamybos apimt didino po 23 proc.
Skaiiai spdingi, taiau iuo metu bald gamintojai yra iek tiek sunerim. Daugja aplinkybi, kurios veria nerimauti, o kalbti apie investicijas ar ilgalaikius planus dabar bt neatsargu, sak asociacijos Lietuvos mediena direktorius Raimundas Beinartas.
Atgavus alies nepriklausomyb bald pramon spariai augo ir tapo itin konkurencinga Lietuvos gamintojai gali gaminti analogikos ar net auktesns kokybs produkcij u maesn kain nei vokieiai, vedai ar italai. R.Beinartas sitikins, kad alies bald gamintojams pavyks ilaikyti savo pozicijas, kol gals usienio pirkjams silyti bent 10 proc. pigesns produkcijos nei konkurentai.
Silpnesns mons traukiasi
Geriausiais rezultatais gali girtis Lietuvos mons, sudariusios ilgalaikes sutartis su stambiais usakovais.
stambiausi bald gamintoj penketuk patenka keturios su vedijos koncernu IKEA bendradarbiaujanios bendrovs Klaipdos baldai, iluts baldai, Vilniaus baldai ir Freda. Rinkoje sitvirtino ir tik pernai kov pradjusi veikti bendrov Giri bizonas. Taiau kai kurios bendrovs, nesugebjusios atlaikyti konkurencijos, traukiasi i rinkos. Sunyko didel Kanados kapitalo mon Pajrio mediena. Daugiausia 156 tkst. kub. metr produkcijos bendrov pagamino 2003 m. Vliau mons gamyba ir eksportas m mati ir galiausiai visai sumenko. Svarbiausios neskmingos veiklos prieastys problemos parduodant produkcij ir sutriks aliavos tiekimas.
Bankroto neiveng
Kitas prajusi met praradimas likviduota Karig. SBA koncernas nusprend nutraukti mons veikl, nes i nuo 2006 m. dirbo nuostolingai. Daugiau kaip 130 met veikusi Kauno mon 2005 m. kov labai nukentjo dl stogo grities ir gaisro, todl po met buvo perkelta kit viet. Taiau tai jos neigelbjo.
Karig udaryta i met sausio 2 d., paskelbus bankrot prajusi met spalio pabaigoje. Tuo metu monje dirbo 189 darbuotojai, daugiau nei imtui j buvo pasilyta pereiti dirbti kitas SBA mones.
Pasak SBA rinkodaros ir viej ryi direktors Rimos Olberkyts-Stankaus, su visais darbuotojais Karig atsiskait pagal teiss aktus. Atsivelgiant darbo sta, jiems i viso imokta apie 900 tkst. lit.
Pirkj srautai maja
Slgstant nekilnojamojo turto pirkimo bumui ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, pokyius pajuto ir bald gamintojai. moni pardavimo apimt apkarp ir statybinink planai pristabdyti kai kuriuos projektus Europoje ir JAV.
Baldas nra btiniausia prek, todl mons neskuba jo pirkti, jei nra tikri dl ateities. Gyventoj lkesiai iuo metu nra patys geriausi, o tai pirmiausia pajutome mes, kalbjo Baltijos bald grups bendraturtis Rimas Varanauskas.
Anot jo, anksiau baldai krovininius automobilius bdavo kraunami vos supakuoti, tiesiai nuo konvejerio, o dabar dalis produkcijos keliauja sandlius. Beveik vis produkcij grups mons eksportuoja. Baltijos bald grupei priklauso Klaipdos mon Dilikas, Vievio Wood Team Production, Kauno Baltic Furniture Components ir Freda. Pastaroji, anot R.Varanausko, yra grups lyder.
Yra ir teigiama pus: virstant ekonominiam ciklui pradeda pigti mediagos, todl tampame stipresni konkurencinje kovoje su Lenkijos ir Rumunijos monmis, sak R.Varanauskas.
Bendrovs Vilniaus baldai direktorius Nerijus Paceviius pabr, kad Lietuvos baldininkai konkuruoja su viso pasaulio bald gamybos monmis.
Iki daugja, dirbti darosi sunkiau. Bus nelengva, skmingai dirbs tik tie, kurie sugebs derintis prie besikeiianios rinkos, N.Paceviius sitikins, kad Vilniaus bald gamybos apimtis nemas, nes mon turi efektyvi technin baz ir plat produkcijos asortiment.
Slegia darbuotoj trkumas
Prie dvejus metus pirm bald salon Lietuvoje atidariusi Danijos bendrov Christian Harold tenkinasi kukliu udarbiu.
Aplinkybs nra labai palankios, nelengva dirbti, taiau trauktis i rinkos kol kas neketiname, pernelyg didelis dirbis padarytas, kalbjo Christian Harold atstovs Lietuvoje bendrovs Link Interiors Baltic generalin direktor Liudmila Petersen.
Ji neslp, kad mon slegia sipareigojimai bankams, be to, pernai patirta nuostoli dl usakovams netikusios produkcijos kokybs ir vlavimo.
I bank skolintos los naudojamos naujiems baldams kurti, o gra i ios veiklos, anot L.Petersen, pajuntama negreit. Usienio dizaineri sukurtus, Christian Harold preks enklu paymtus baldus gamina kelios deimtys Lietuvos moni.
Pastaruoju metu vis maiau bald usakome Lietuvoje, nes naudingiau juos gaminti kitose alyse. Be to, trkstant darbuotoj vietos mons nepajgia gyvendinti vis usakym, problem nurod L.Petersen.
Bda aliavos trkumas
Lietuvos bald gamintojai skundiasi, kad vietos urdijos nepatenkina vis medienos perdirbj poreiki.
Turtume i savo medienos gaminti aukt pridtin vert turinius produktus ir juos eksportuoti. Taip grindiama ekonomin logika, taiau kol kas valstyb leidia pernelyg daug baldinink aliavos (apvaliosios medienos) eksportuoti, anot Lietuvos medienos direktoriaus R.Beinarto, apvaliosios medienos aliavos skirstymo sistema Lietuvoje yra ydinga.
Pernai ypa skaud smg baldininkams kirto Rusija, vedusi apvaliosios medienos eksporto muitus. I Rusijos aliav pirk Skandinavijos koncernai pigesns aliavos m dairytis kitose alyse, tarp j ir Lietuvoje. Iaugusi aliavos paklausa medienos kainas iaugino keliskart.
Asociacijos atstovai dideles viltis deda Vyriausyb, kuri per susitikim vasario viduryje paadjo sprsti medienos sektoriaus problemas. Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas galiojo naujj aplinkos ministr Artr Paulausk sudaryti darbo grup, kur parengt medienos pardavimo taisykli pataisas ir ianalizuot dabar veikianius teiss aktus.
Baldininkai viliasi, kad Vyriausyb pareigos urdijas pirmiausia atsivelgti alies pramons poreikius.
